Kaip kovoti su tinginyste?

0
tinginyste
Foto: Aysha Al-Sharbity

Nuo pat vaikystės tik ir girdime, kad su tinginyste reikia kovoti. Sutelkiame visas pastangas į šią kovą ir visai nesistengiame savo „priešo“ pažinti iš arčiau. O tiesą sakant, tingulys tinguliui nelygu. Jei tik žinotume, kokia tinginystė mus kamuoja, tai ir „priešnuodžių“ jai surasti būtų paprasčiau.

Šiandien kviečiame kartu patyrinėti keletą tinginystės rūšių, atsižvelgiant į priežastis, kurios ją sukelia. Tik keletą todėl, kad visų įmanomų variantų surašyti viename straipsnyje neįmanoma. Tačiau keletą dažnesniau pasitaikančių aptarsim. Ir „vaistų“ pasiūlysim.

Taigi, kas gali sukelti tinginystę?

Poreikis atgauti jėgas

Organizmas turi savų poreikių ir anksčiau ar vėliau pareikalauja į tai atsižvelgti. Nemiegoti – neįmanoma. Neilsėtis – taip pat. Galime kažkuriam laikui atidėti poilsį, atostogas, miegoti mažiau, tačiau šis poreikis niekur nedings. Jis tiesiog kaupsis, todėl poreikis atgauti jėgas pasireikš kitais būdais bei užims jo vietą.

„Kiek galima atostogauti? Juk atostogų visada atrodo per mažai!“ – šaukia vidinis mūsų kritikas, apsikabindamas kartu su savo geriausia draugu – įpročiu reikalauti iš savęs tobulumo.

O jeigu tiesiog atidžiau pažvelgtume į tai, ką iš tiesų veikiame laisvu metu? Grūstis viešajame transporte ar automobilių spūstyje pakeliui į namus, tvarkymasis, vaikai, remontas, vizitai pas gydytojus – ar tai poilsis? Per poilsio dienas – vėl kamščiai į naują prekybos centrą ar sodą, bendravimas su giminaičiais (tai atima jūsų jėgas ar jų suteikia?), darbas namuose – irgi poilsis? Kažkam galbūt tai padeda atsipalaiduoti, tačiau turite pamąstyti, kas jums padeda atgauti jėgas.

Išmoktas bejėgiškumas

Kartais gyvenime taip susiklosto, kad visi bandymai būti aktyviam sukelia ne pasisekimą ir džiaugsmą, o tik nemalonių jausmų. Galiausiai atsiranda bejėgiškumo ir beprasmiškumo jausmas daryti bet ką.

Taip natūraliai gali nutikti, jei, tarkim, planuojame atlikti milijoną reikalų, o iš tiesų spėjame vos porą. O nauja diena mums užkrauna naujų darbų. Išeina, kad ir kiek darytum – vis tiek nieko nespėsi. Darbai kaupiasi, o jėgų iš nevilties – vis mažiau ir mažiau.

Jeigu jums taip ir nutiko, tai padės sistemiškumas ir suskirstymas lygiais pagal svarbumą. T.y. dideliame darbų sąraše reikia išskirti skubius ir svarbius darbus bei susitelkti ties jų įgyvendinimu. Visa kita – palauks. Be to, nepamirškite savęs pagirti, kai imatės seniai „pakibusių“ darbų, kurie nuolatos sukasi jūsų galvoje ir kenkia savivertei. Tai tos užduotys, kurias atlikti galbūt nėra sudėtinga, bet jos atima jėgas dėl to, kad rankos iki jų taip ir neprieina.

Trūksta susidomėjimo

Tinginystė gali kilti kaip pasekmė, kai kažkoks reikalas ar darbas tiesiog… neįdomus. Juk jei kažkas mums kelia gyvą susidomėjimą, jei degame vien nuo minties užsiimti mėgstama veikla – čia tinginystei vietos nėra. O kai veikla, švelniai tariant, nemėgstama ir neįdomi, tai tingulį gali sukelti paprasčiausias nenoras daryti tai, kas nepatinka. Kodėl turite jausti įtampą? Įtampa niekam nėra reikalinga – tai logiška, todėl ir stengiatės šioje vietoje taupyti savo energiją.

Šiuo atveju jums reikalinga savimotyvacija: t. y. sugalvokite naudą, kurią patirsite, kai pasieksite rezultatų. Niekaip nesugalvojate, kuo tai galėtų būti naudinga? Na, ir nereikia. Tada, sugalvokite sau apdovanojimą. Tarkime, nepirksiu naujų kelnių, suknelės ar batų (ir t. t.), kol neatliksiu šios užduoties. Vos tik atliksiu – iškart save pradžiuginsiu. Taip pamažu susiformuos nuolatinis įprotis atikti tai, kas būtina. Nes už tai lauks atpildas.

Dar viena detalė: paprastai tie darbai, kurie sukelia negatyvių jausmų, yra vilkinami. Tiesiog ne visada sąmoningai suvokiame šiuos jausmus. Galbūt tiesiog kažko bijote? Tarkim, sėkmės. Čia gali pagelbėti vienas pratimas.

Užrašykite 10 atsakymų į klausimą „kaip į gera pasikeistų mano gyvenimas, jei padaryčiau tai, ką taip tingiu?“ O tada prie kiekvieno iš atsakymų prirašykite „bet“. Pavyzdžiui: „Jei darbą atiduosiu laiku, apie mane galvos kaip apie atsakingą žmogų. BET tada ant manęs užsisės, užvers darbais ir turėsiu atlikti žymiai daugiau.“ Voila!Dabar jau aišku, kodėl nesilaikau dedlaino – nes bijau, kad manimi pasinaudos. Tokiu atveju kovoti reikia ne su tinguliu, o su savo baime netekti laisvo laiko.

Įprotis tingėti

Neveiklumas sukelia neveiklumą. Kai įprantame prie pasyvumo, jėgų lieka vis mažiau ir mažiau. O ir iš kur joms rastis? Nauji įspūdžiai suteikia energijos, nors tuo ir sunku patikėti esant „pelkėje“.

Tyrinėdami stresą, mokslininkai išsiaiškino: organizmas išsenka ne tik dėl pernelyg didelio streso, bet ir tada, kai absoliučiai nepatiriamas stresas. Viename eksperimento etapų su pelėmis joms buvo sukurtos absoliučiai idealios sąlygos: ir maistas, ir šiluma, ir teritorija – viskas buvo idealu. Gyvūnai iš pradžių tiesiog nustojo reikšti susidomėjimą ar ko nors ieškoti, vėliau nustojo daugintis, o galiausiai viskas baigėsi labai liūdnai. Vadinasi, tam tikra streso dozė organizmui būtina, kad išgyventume.

Rutina daro mus silpnus. Dar ir niekšiškai šnabžda į ausį, kad jėgų ir taip nėra, kam dar kažkuo užsiimti, siekti. Bet pakanka užsiimti bet kuria jums įdomia veikla, išeiti iš namų, ir tai mums suteikia pakankamai energijos.

Ir paskutinis dalykas. Kiekvienai epochai būdingos tam tikros psichinės ligos ir saviti psichologiniai išskirtinumai. Mūsų laikais nepaprastai plačiai paplitusios neurozės, susijusios su nuolatiniu poreikiu siekti idealo. Nuolatiniai mūsų ir jūsų palydovai – įkyrus siekimas atitikti kažkieno sukurtus įsivaizdavimus apie tai, kaip „reikia“, bei nenurimstantis poreikis būti tobulam. Šiuo atveju kovoti geriau ne su tinginyste, o su savo nuostatomis ir priežastimis, kurios tas nuostatas sukūrė.

Gali būti, kad tai, ką vadinate tinginyste – tai įprotis save dresiruoti, amžinai reikalauti iš savęs neįmanomo. Ne kartą teko sutikti žmonių, kurie tinginyste vadino savo nesugebėjimą dirbti 23 valandas per parą.

Parengta pagal užsienio spaudą

Jurgita Lūžaitė-KajėnienėBernardinai.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here