Kaip mokyti vaikus empatijos?0 (0)
Hai Nguyen Tien / Pixabay
Empatija yra įdomi savybė – daug žmonių būti empatiškais, tačiau tik nedaugelis žmonių iš tiesų yra empatiški, arba sutinka empatiškų žmonių. Panašu, kad mūsų kultūra kiek pervertina individualizmą ir gyvenimo džiaugsmus, tad empatija mums yra labai reikalinga. Visi drauge turime mokyti jaunąją kartą empatiškumo, užuojautos arba, kitais žodžiais sakant, – supratingumo.
Kas yra empatija? Daugybė žmonių painioja simpatiją ir empatiją, tačiau tai dvi skirtingos vertybės. Empatija neapsiriboja gebėjimu suprasti kito žmogaus jausmus. Nusikaltėliai dažnai pasinaudoja kitais žmonėmis, prieš tai sudarydami įspūdį, kad juos supranta, taip įgydami jų pasitikėjimą. Empatija reiškia daugiau. Ši savybė, ne tik leidžia atpažinti, kaip kitas žmogus jaučiasi, tačiau taip pat – vertinti ir gerbti jo ar jos jausmus. T.y. empatiški žmonės elgiasi su kitais žmonėmis gerai, oriai, kilniai ir juos supranta.
Vaikams svarbu matyti tėvų empatišką elgesį. Kai kurie vaikai iš prigimties yra apdovanoti širdies gerumu. Visgi dažniau vaikams reikia matyti, kad empatiškai elgiasi suaugę žmonės aplink. Tai prasideda nuo tėvų santykio su savo vaikais. Tėvai, kurie domisi tuo, kas vaikams yra svarbu, kurie rūpinasi jų emocijomis ir skiria pozityvų dėmesį, perteikia vaikams supratimą, ką reiškia būti empatišku.
Rūpinkimės emociniais poreikiais. Kai vaikų emociniai poreikiai yra patenkinami, atsitinka du labai geri dalykai. Vaikai išmoksta atsiliepti į kitų žmonių emocinius poreikius ir šiais poreikiais pasirūpinti. Jie taip pat gauna dovaną iš kito žmogaus, tad ateityje jausis pakankamai saugiai patys dovanoti empatišką elgesį kitiems, kai iškyla poreikis. Jie žinos, jog pradžioje jie turi ir gauti, kiti jais taip pat turi rūpintis. Tuščias ąsotis negali pripildyti tuščio puodelio.
Kalbėkime su vaikais apie emocinius poreikius. Daugybei suaugusiųjų nėra lengva kalbėti apie savo emocinius poreikius, ar apie kitus dalykus, susijusius su emocijomis. Kartais jie visą gyvenimą vengia pokalbių apie emocijas. Tai yra žmonės, kurie nežino, kaip padėti kitam geriau pasijausti, ir nepatogiai jaučiasi bet kokioje situacijoje, kai yra reikalinga reaguoti emocijomis. Kartais jie bijo savo pačių emocijų, nes niekada nebuvo mokomi rūpintis savo emociniais poreikiais.
Puiki mintis – kalbėti su vaikais apie emocijas, ir kaip kiti žmonės jas patiria. Įvardykite vaiko jausmą (pvz. pavydas, pyktis arr meilė) ir pamokykite, jog patirti jausmus yra normalu. Kalbėkite su jais, kaip pozityviai susitvarkyti su emocijomis, ir pateikite pavyzdžių, parodykite situacijų, kaip kiti žmonės patiria emocijas. Išmokykite juos gerbti kitų žmonių emocijas, ir parodykite, kaip reaguoti emocijas keliančiose situacijose.
Gyvenimiškos situacijos padės mokyti empatijos. Kai mokote vaiką, nėra geresnio pavyzdžio, nei tikras pavyzdys iš gyvenimo. Ieškokite situacijų, kurios veikia žmonių emocijas, ir parodykite, papasakokite vaikui apie jas, – ką jos reiškia įtrauktiems į jas žmonėms, ką jie jaučia. Pvz., jei matote pro šalį važiuojant greitosios pagalbos automobilį, pakalbėkite, kaip nukentėjusiojo ar susirgusio žmogaus artimieji galėtų jaustis ir t.t.
Žaiskite. Mažesni vaikai ypatingai mėgsta apsimesti kitais žmonėmis. Šiuos smagius momentus taip pat galite panaudoti empatijos mokymui. Leiskite vaikams vaidinti įvairius vaidmenis. Tai gali būti knygos ar TV personažai, arba net žmogus, kurį pažįstate, jei jam/jai paskutiniu metu teko išgyventi stiprius jausmus. Suuvaidinkite istoriją drauge, paprašykite vaikų sustoti ir pagalvoti, kaip jų veikėjas galėtų jaustis šiuo metu. Tai leis jiems sutelkti dėmesį ties į kitų žmonių emocijas konkrečioje situacijoje. Jūs galite paprašyti jų išrinkti veiduką iš pavaizduotų variantų lape. Taip jiems bus lengviau atskleisti, kaip jaučiasi jų herojus.
Vidinis moralės kompasas. Mokydami vaikus skirtumo tarp gėrio ir blogio, duosite jiems stiprią moralinę kryptį, ir jie lengviau rinktsis gerus sprendimus. Kai reikia priimti sprendimą, paaiškinkite jiems, kaip mūsų sprendimai paveiks kitus žmones. Kalbėkite su jais, kaip blogio darymas skaudina ir žaloja kitus. Gerai yra kalbėti su jais apie mažus dalykus, pvz. kai vadiname sesę negražiu vardu, kaip tai skaudina mergaitę, ir kaip vėliau, atėjus draugams, dėl šios priežasties jie nebenori su tavimi žaisti. Statydami stiprų moralinį pamatą, pradėkite nuo mažų ir esminių dalykų.
Empatiški vaikai duoda, o ne ima. Mokydami vaikus elgtis empatiškai, Jūs suteikiate jiems gebėjimą duoti. Pasaulyje, kur mes neretai žvalgomės savo interesų ir poreikių, mokantys dovanoti žmonės sutinkami labai retai. Tačiau būtent jie yra labiausiai patenkinti gyvenimu, gyvena jį prasmingai, ir džiaugiasi itin gerais tarpusavio santykiais. Mokydami vaiką būti empatišku, jūs įdėsite reikšmingą indėlis į jo ateitį ir į pasaulį, kurį mūsų vaikai sukurs.
Pagal childdevelopmentinfo.com
Parengė psichologė Inga Polikevičiūtė | VšĮ „Nendrė”
Psichologinės ir psichoterapinės pagalbos studija „Nendrė”, VšĮ
Viešoji įstaiga, Savanorių per. 22-301, 03116 Vilnius,
tel. + 370 603 54862; +370 616 38482, el. p. studijanendre@gmail.com