Kaip mūsų kalba gali paveikti vaiko temperamentą?

0
Picsea / Unsplash

2016 m. vystymosi psichologijos žurnale buvo aprašytas labai įdomus eksperimentas. Rezultatai parodo, kad ne tik tai, ką mes sakome, bet ir kaip tai pasakome, nuo ankstyvos vaikystės gali turėti įtakos vaiko bruožų formavimuisi. Anksčiau tyrėjai galvojo, jog temperamentas yra įgimtas, tačiau šis tyrimas parodė, kad aplinka taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį vystantis vaikų ir paauglių charakteriui.

Eksperimento metu tyrėjas mokė 15 mėn. amžiaus vaikus žaisti žaislais, kol vaikai tuo metu sėdėjo tėvams ant kelių. Kitas tyrėjas sėdėjo šalia, ir demonstravo neutralią (pasakydavo „Tai įdomu“) arba piktą („Tai erzina“, ištardavo griežtu balsu) reakciją, kol kūdikiai stebėjo žaidimo demonstraciją. Vėliau eksperimentatoriai leido vaikams laisvai žaisti žaislais. Vaikai, kurie girdėjo piktas reakcijas, mažiau norėjo žaisti žaislais nei tie mažyliai, kurie girdėjo neutralias reakcijas.

Ką tai galėtų reikšti tėvams? Pirma, matome, jog tai, ką mes sakome, ir kaip pasakome, paveikia vaiką ne tik sakymo momentu, bet turi įtakos ir kitoms panašioms situacijoms vėlesniu laiku. Yra tikėtina, kad jei tas pats stimulas kartosis, vaiko reakcija gali tapti pastovia reakcija į naujus stimulus. Vadinasi, jog vaikas gali išmokti abejoti, išsigąsti dėl įvairių aplinkybių, su kuriomis susiduria aplinkoje.

Tėveliai šią informaciją gali panaudoti pozityviems tikslams pasiekti. Galima naudoti pozityvų toną arba pozityvius teiginius, kai kūdikis ar mažas vaikas stebi naujus jam reiškinius, – taip padėsime jiems reaguoti pozityviai. Vaikai dažnai patiria tamsos baimę. Dr. R. Myers rašo, kad kai jo vaikai buvo visai maži, jis nešiojo juos tamsoje dainuodamas, kaip šaunu būti ten, kur tamsu. Vėliau nei vienas iš jų nebijojo tamsos. Toliau jis rašo, kad naudojo griežtą balsą ir žodį „Nesaugu“, kai matė, kad vaikai imasi arba ruošiasi imtis žalą nešančių dalykų, ar kai reikėdavo perkelti juos į kitą vietą.

Dr. R. Myers rašo, kad siekia paskatinti mus tėvus, būti sąmoningais klausimu, ką ir kaip sakome vaikams. Būdami sąmoningi, lengviau paskatinsime vaikus tyrinėti aplinką, sąveikauti su aplinka. Ypatingai svarbu, kad vaikai saugiai jaustųsi tyrinėdami naujus daiktus ar reiškinius. Kai matome vaiką elgiantis netinkamai, galime sakyti pozityvius ir motyvuojančius teiginius, taip pat naudoti skatinantį toną. Naudokime šiuos patarimus paskatinti vaikus mokytis naujų dalykų ar įgyti naujų įgūdžių.

Vaikų – tėvų komunikacija yra esminis dalykas įgyvendinant svarbiausius tėvystės uždavinius, kaip antai, formuoti artimą ryšį, suprasti vaiko požiūrį, nustatyti tinkamas ribas, mokyti juos įgūdžių, vertybių ir perduodant žinias. Tapkime sąmoningi, kaip mes bendraujame su savo vaikais, ir kaip tai veikia jį ar ją. Keiskime bendravimo stilių, remkimės tuo, ką išmokstame, mokykimės formuluoti, pasirinkti pozityvius teiginius dar prieš juos ištardami. Šie pokyčiai pakeis mūsų tėvystės stilių, ir netrukus pastebėsime, kad atsakome vaikui greitai, labai pozityviu stiliumi, o vaikas geriau išgirsta ir paklauso mūsų patarimų.

Parengė psichologė Inga Polikevičiūtė | VšĮ „Nendrė”
Psichologinės ir psichoterapinės pagalbos studija „Nendrė”, VšĮ
Viešoji įstaiga, Savanorių per. 22-301, 03116 Vilnius,
tel. + 370 603 54862; +370 616 38482, el. p. studijanendre@gmail.com

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here