Kaip nesijausti vienišai?

0

Klausimas: Sveiki, norėčiau kad atsakytumėte į mano klausimą – kaip nesijausti vienišai? Patekau į aplinką kur jau daugiau nei pusę metų negaliu surasti artimos sau sielos arba kitaip – tiesiog artimo draugo. Puikiai sutariu su daugeliu žmonių, tačiau esame tik pažįstami. Žinoma, aš užsiėmusi kita veikla, tačiau pasiilgstu buvimo su draugais. Panašiai yra buvę ir ankščiau ir kuo toliau tuo rimčiau imu rūpintis kad problema – tai aš pati, todėl prašau pagalbos.
Aira

Komentuoja psichologė Ugnė Kabelkaitė:

Labas, Aira,

Galima suprasti Tavo norą nebesijausti vienišai – to nori išvengti dauguma žmonių. Dažnai vienišumas slegia ir gąsdina, nes jausdamiesi vieniši žmonės tuo pačiu jaučiasi ir niekam nereikalingi, neįdomūs, palikti. Jie jaučia kad jų gyvenimui trūksta kažko labai svarbaus – taip, kaip Tu jauti, jog trūksta artimų draugų, buvimo su jais, ir to negali atstoti nei veikla, nei bendravimas su pažįstamais.

Iš Tavo žodžių, kad dabartinėje aplinkoje esi kiek daugiau nei pusę metų, suprantu, kad Tau teko ją keisti. Gali prireikti laiko, kol priprantame prie naujos aplinkos, naujų žmonių ir veiklų. Ir nors mes tikimės, kad viskas nuo pirmos dienos ar savaitės eisis greitai ir lengvai, dažnai būna atvirkščiai – pirmomis dienomis viskas būna lengviau, nes mes patys dar ne iki galo jaučiame ir pažįstame tą naują aplinką. Po to, kai ilgiau joje pabūname, pradedame aiškiau matyti ir jausti, kas mums čia patinka, kas erzina ir ko trūksta bei galvoti, kaip mūsų netenkinančius dalykus pakeisti.

Panašu, kad Tu dabar išgyveni kažką panašaus – ieškojai žmogaus, kurį galėtum pavadinti draugu, tačiau tokio rasti kol kas nepavyko. Nebūtinai per pusę metų toks žmogus ir atsiranda, nes dažnai mes ne surandame draugus, o su kai kurias iš surastų žmonių sukuriame ryšį, besiremiantį atvirumu ir pasitikėjimu vienas kitu. Greičiausiai ir Tavo draugai netapo draugais iš karto, kai tik atsirado Tavo gyvenime – tikėtina, kad jus suartino bendri pomėgiai, bendros patirtys, dalinimasis savo mintimis, jausmais ir svajonėmis, kartu praleistas laikas. Dažniausiai būtent laiko, atvirumo ir noro būti kartu prireikia, kad žmogus iš tiesiog gero pažįstamo taptų draugu.

O žiūrint iš kitos pusės, vienišumas, koks nemalonus beatrodytų, gali padėti pažinti save. Vienatvė gerai išryškina mūsų baimes, nes bijodami būti vieni mes bijome ir dar kažko – būti nesvarbūs, niekada nesusirasti draugo, jaustis silpni, neturėti su kuo kažką nuveikti ir pan. Bandydami suprasti, kaip ir iš kur tos baimės atsirado, mes galime pasitikrinti, ar tikrai tai, ko bijome, yra pagrįsta. Būdami vieni aiškiau pajuntame, kas mums yra svarbu, ko mes norime ir ko mums reikia, kad būtume laimingi. Ilgainiui būtent vienatvėje paaiškėja, kurie mūsų norai ir siekiai yra tikrai mūsų, o kurie – kitų žmonių, kuriuos priėmėme kaip savus. Galų gale, būtent vienatvė gali skatinti ieškoti ryšių ar veiklos, taip praplėsdama mūsų akiratį.

Aira, linkiu, kad vienišumas Tau padėtų geriau pažinti save ir padėtų skurti tokius santykius, kokių norisi.

Psichologė Ugnė Kabelkaitė

Iliustracija: Kat J / Unsplash

Dalintis: