Kaip nutraukti santykius, kai tau tas žmogus toks svarbus?0 (0)
Klausimas: Sveiki. Nebesusitvarkau su savim ir savo mintimis, pasimečiau gyvenimo kely. Bendraujame mes jau 1,5 metu. Po truputi aš jį prisileidau, nepuoselėdama vilčių ir ateities. Bet traukė kažkuo, simpatija jautėsi. Po truputį bendravimas darėsi artimesnis, dėmesio daugiau ir daugiau, bendros kažkokios veiklos. Išgirsdavau iš jo ir klausimų ar matau ateitį su juo, kokį katiną auginsime ir pan. Jaučiau, kad rūpiu jam, buvo ir sveikas pavydas. Dėmesio niekad netrūko tiek sms, tiek skambučiais ir susitikimais. Bet jutau, kad viskas gražių kalbų lygyje, kad nemyli jis manęs, kad šie santykiai niekur neveda. O aš vis stipriau prisirišu, jausmai stiprėja. Ne kartą per šiuos 1,5 metų bandžiau nutraukti viską. Bet jis į tai nekreipdavo dėmesio, „… nekalbėk nesąmonių” pasakydavo ir toliau bendraudavo kaip bendravęs. Neseniai pasakiau sau – REIKIA dėti tašką. Jis nemyli manęs, ne tokių santykių noriu, jei per tiek laiko meilės neatsirado, jau vargu ar atsiras. O ir dėmesio ėmė mažėti. Viską jam parašiau, išdėsčiau. Jis nieko neatsakė… Bet toliau rašo sms, skambina. Tik rečiau. O aš kankinuosi. Nustojęs būtų bendrauti – žinočiau, kad viskas baigta. Bet kai ir toliau rodo dėmesį, aš kabinuosi į viltį, kad gal dominu jį, gal jam reikia manęs. O gal tik kaip draugės. Bet aš į jį kaip į draugą žiūreti negaliu. Kaip sužinoti ką jis galvoja? Kodėl kai pasakiau, kad baigiam viską, jis sako „Nekalbėk nesąmonių” ir toliau bendrauja? Ir kaip nutraukti santykius, kai tau tas žmogus toks svarbus? Kam skambinti jei nepuoselėji jokių jausmu žmogui?
Atsakymas:
Labas, Kamile,
Įsivaizduoju, kad šiuo metu gali jaustis pasimetusi ir sutrikusi, kai galiausiai nusprendei skirtis su vaikinu, o jo toliau rodomas dėmesys tau kelia abejonių dėl jo jausmų.
Laiške rašei, kad draugystės pradžioje jautei, kad rūpi vaikinui, jis nuolat rodydavo dėmesį, klausinėjo apie gyvenimą kartu, tačiau tu jautei, kad tai tėra tik žodžiai. Būtų naudinga pagalvoti, kokie jo veiksmai iššaukė tokias tavo mintis, kas tau kelia nepasitikėjimą jo žodžiais ir kokių santykių išties nori. Iš laiško sunku suprasti ar vaikinas išties tavęs nemyli, ar nemyli taip, kaip norėtųsi tau. G. G. Markesas yra pasakęs: „Jeigu žmogus nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, tai nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies”. Neseniai pasakei sau, kad reikia dėti tašką ir parašei jam laišką. Nesulaukusi atsakymo, bet pradėjusi jausti jo dėmesį ėmei kankintis ir dvejoti ar tikrai viskas baigta. Laiško pradžioje tvirtini, kad vaikinas tavęs nemyli, tačiau pabaigoje klausi dėl ko jis skambina, jeigu nieko nejaučia. Suprantu, kad esi pasimetusi ir bandai rasti ne tik atsakymus, bet ir pateisinimus tokiam jo elgesiui. Tau kyla daug klausimų apie tai, ką jis galvoja, dėl ko tau skambinėja. Sužinoti atsakymus gali tik nuoširdžiai su juo pasikalbėjusi ir išsakiusi visas savo mintis. Kai žmogus negauna atsakymo į užduotą klausimą, dažnai pats sugalvoja koks galėtų būti atsakymas ir tai gali iškraipyti realybę. Tik atvirai pasikalbėjusi su draugu geriau suprasi ką jis jaučia, kaip suvokia santykius ir ar dar verta būti kartu.
Per 1,5 metų santykius bandei nutraukti kelis kartus, dabar nusprendei dėti lemiamą tašką. Suprantu, kad nelengva priimti tokį sprendimą ir nutraukti draugystę po to, ką kartu išgyvenote ir patyrėte. Jeigu taip nutiktų, kad galutinai išsiskirsite, siekiant lengviau tai išgyventi galima pabandyti pasikeisti telefono numerį ir taip sumažinti kontaktą su buvusiu vaikinu, bei kankinimąsi dėl jo skambučių. Taip pat naudinga dažniau būti tarp žmonių ir užsiimti mėgstama veikla. Svarbu nelikti vienai su savo jausmais ir jais dalintis, tarkim, su draugais ar žmonėmis, kuriais pasitiki. Išsiskyrimo skausmui įveikti gali prireikti daugiau laiko ir pastangų, bet žaizdos gyja.
Stiprybės,
Psichologė Gintarė Saročkaitė
perskaičiau tavo laišką ir pagalvojau, kad skaitau savo istoriją. suprantu tave, bet kaip elgtis ir pati nežinau. tikiu pokalbio galia ir kad tik jis gali tau atsakyti į klausimus. nes kitu atveju pati prisiinterpretuosi savo atsakymų.o kad kas pasakytų receptą, kaip padėti tašką. nes tuo pačiu norisi ir nutraukti santykius, o tuo pačiu kažkas ir laiko tame.
manau, kad laiko viltis, kad dar gali kas nors pasikeisti..
esu ir as buvusi tokiuose santykiuose, maciau ir giliai sirdy suvokiau, kad nieko nebus, bet ir vis nesiryzdavau grieztai visko nutraukti ir padeti tasko. Kitas zmogus uz tave to nepadarys, juk sakoma – sotus alkano neuzjaucia. Linkiu kuo greiciau pasisneketi su vaikinu, ir jei jis tikrai negali tau nepuoseleja jokiu jausmu ir nemato judvieju kartu kaip poros + kazkokios perspektyvos ateityje, padek taska pati, kad ir kaip skaudetu.
as taip besivildama issvaisciau seserius graziausius savo gyvenimo metus, atstumiau daug vyru, kurie galbut butu suteike kazka labiau apciupiamo, bet kad „manasis” princas – tiesiog laukima ir ilgesi.
linkiu sekmes ir stiprybes!
Pasirodo, ne aš viena tokioj situacijoj ir tokioj nežinioj, o kas gali būt baisiau už nežinią… Labai sunku, ir būtent tas dvilypis jausmas, tas mėtymasis, pasimetimas, kaip Eglės komentare ”tuo pačiu norisi ir nutraukti santykius, o tuo pačiu kažkas ir laiko tame”… Na, bet mano situacijoje, panašu, kad taškas jau padėtas, lyg ir viskas baigta, atrodo, to ir norėjau, bet iš galvos žmogaus nesugebu išmest jau ilga laika, bijau, kad niekada ir nepavyks to padaryti. Ir kažkokia keista viltis dar many gyvena. Kažko kas diena vis tikiuos, o ko, net pati nežinau…
Nutruko viskas. pats lygioj vietoj,nesusipykus,nieko nepasakes,tiesiog eme ir nustojo bendrauti. kiek klausiu el.p kodel,kas yra-atsakymo nesulaukiu.pavargau nuo svarstymu kodel taip nutiko.o atsakyma tik jis vienas zino. ir atrodo tai laikina.isbandymas.kad va ims ir paskambins.bet naivu to tiketis. nepasako kad taskas tai galvoji kad palieka sau galimybe gryzti. nei paleista nei laikoma vel.o viltis stipri.nors ir naivu
Kaip viskas pažįstama. Dviejų su puse metų draugystė tapo išsiskyrimų ir taikymosi grandine. Žmogus tikras darboholikas. Kad dirba, gerai, bet jei jau užsiima kokia papildoma veikla, tai nemačiau jo savaitėmis. O koks bandymas Jį kviesti atviram ir nuoširdžiam pokalbiui, baigdavosi tuo, kad vyrukas tiesiog dingsta. Nebelieka nei skambučių, nei žinučių. Pasirodo po mėnesio pasiilgęs, teigiantis kaip myli, ir vėl kimbi ant to kalbliuko. Būna rūpestingas, atidus, bet ir po kiek laiko kartojasi viskas iš naujo. Taip pat jaučiuosi pavargusi nuo tokių santykių, norisi nutraukti, bet jausmai kol kas stipresni. Tuo labiau, kad žinau, jis tylėdamas taip pat neranda sau vietos, o pasikalbėti nesutinka. Tai irgi nei pakarta, nei paleista.
Pasirodo, tai gana dažna situacija.
Galbut tai ziauru, bet merginai is straipsnio siulau susirasti kita vaikina (nors ir netikras ) bet, kad tas vaikinas iz straipsnio patiketu, jog esa porele. Gal tada jau tikrai pades taska nors del ”fakto ” ir bus iskaudintas. Zinoma, pasikalbeti su tuo vaikinu, kad siris priklauso kitam ir t.t. ir pan.
Komentaras po nario vardu ech,kur kamile pasirasiusi,tai straipsnio autores (mano) komentaras ir galite zinoti kokia situacija snd
Buk stipri ir priimk sprendima kuris geriausias tau. Daugybe kartu mes patys sau apsunkinam gyvenima. Jei jis ne tau ir tu giliai sirdyje tai zinai paleisk ji. Tai juk ne pasaulio pabaiga. Galesi eiti pirmyn ir sutikti Ji kuris nuosirdziai tave myles. Patys kuriam savo laime. Nesvaistyk laiko, gyvenimas trumpas :)
Kamile, rašyti sms’us, el laiškus yra viena, bet susitikti ir pasikalbėti – kita. O jeigu susitiktumėte pasikalbėti ir pasakytum jam garsiai savo klausimus, abejones. Nes į sms ir el laišką jis gali neatsakyti ir taip pabėgti nuo situacijos sprendimo. Mano patirtis tokia, kad naują bendravimą galima pradėti tik tada, kai nebelieka neaiškumą ankstesniuose santykiuose… nes neišspręsti dalykai velkasi. Jis renkasi vengimą, pabėgimą iš situacijos, o kada tu rami būtum ir pasakytum jau viską padariau šitoj situacijoj, kas nuo manęs priklauso. Tada kažkaip ir atsiranda judėjimas pirmyn,kai žinai,kad viską padarei,kas nuo tavęs priklauso.
Klausi, kodel jis maziau tau demesio skiria, tai paziurek is jo puses i savo elgesi. Net laisko pradzioj rasei, kad daug vilciu i draugyste su juo nedejai… Zodziu pati trugdei tai meiles issipletoti, o dabar kai pradejai pati jausti stipresnius jausmus tai pervelai jau… Jo jausmai eme nykti, o tavo sustiprejo.. Ir isvis, is kur tau sove i galva, kad jis rodo demesi, domisi apie gyvenima kartu, o tipo nemyli? Kaip tu yta meile isivaizduoji is vaikino? Visi myli kirtingai.. Zodziu pati istumei save i tokia padeti, sikanciu traukinys nelaukia. Ir isvis jei jautei, kad jis ne tau skirtas, kad nenori su juo but tai nereikejo isvis prasidet, tik bereikalo ji ir save kankinai visa ta laika. O mesti jei nori tai tiesiog mesk, pasikeisk tel nr. el pasta ir pan. Paskaudes savaitike ir praeis, reikia tik valios. Perdaug galvojat mergos. Visi myli skirtingai, jei zmogus myli, nereiskia,kad turi elgtis taip kaip jus. O ir siaip meile visad dingsta. Jei patinka buti su tuo zmogus ir jam patinka su tavim, ko dar reikia? Vaikytis kazkokiu neegzistuojanciu dalyku, kurie dingsta, neverta. Seimas ne meile kuria, o tarpusavio supratimas, palaikymas, pagarba vienas kitam. Jei viska darysi grysdama tik meile, tai ilgai su zmogum nebusi. Baigsis meile pas kazkuri ir viskas baigta. Speju pati dar visai vaikas, uzaugsi suprasi apie ka as cia… Sekmes..
Sunku nesutikti su Vaido kritišku pasisakymu. Išties, daug kas priklauso nuo mūsų minčių. Teko skaityti apie taisyklę, kad mintys yra materialios. Pirma būna mintis, po to žodis, po to veiksmas. Todėl tai, kad vaikinas jau kaip ir nutraukė santykius yra natūralu, nes mergina to ir siekė. Straipsnio ANTRAŠTĖ apie tai. Tiesiog dabar vaikinas blogas nes paliko „ne taip”. Bet tai tėra sąlygos, sąlygos, sąlygos. Kurias diktuoja aplinka, draugių ratas, serialai ir įsivaizdavimas kad tai „jėga”? Neverta spėlioti, tai nuves į liūdesį. Reikia nuspręsti, kokia tai gyvenimo žaidimo pamoka, ir kaip visam tam pasakyti „Atleidžiu”.
Todėl vietoj visos tos svylančios košės, „kas būtų jeigu butų nebūtų” :) siūlyčiau nedelsiant būtinai pasižiūrėti dokumentinį Paslatps (The Secret). Ir nesunkiai suprasi kas ir kaip. Ten gražiai pasakoja apie santykius, draugystę, ir daug kitų gyvenimo aspektų, kurių svarbiausias – minties galia.
Gali netgi perskaityti to paties pavadinimo knygą yra knygynuose. Filmas lietuviškai bus čia https://www.youtube.com/watch?v=RKYNUn7tV08 nors jei yra galimybė, įdomiau žiūrėti angliškai.
Bet juk buna kad aprimsta emocijos,blaiviai viska apmastai ir nori taisyti padeti. o kaip ja pataisyti? Kaip surasti kompromisus? Nejau visad vienintele iseitis-eiti tolyn viska palikus? Yafa nesistebiu kad tiek daug pasauly skyrybu-niekas nebenori stengtis,lengviau issiskirstyti…
Kamile, yra pasakymas: \”visada suteik antrą šansą ir niekada trečio\”. Santykiuose iškilusias problemas visada reikia bandyti spręsti, bet tai turi daryti du žmonės, o ne vienas. Kaip pati rašei, jau kelis kartus skyrėtės – taikėtės, jau tai rodo, kad tarp jūsų nėra susikalbėjimo. Dėl to yra du būdai, arba pagaliau pasikalbėti ir viską išsiaikinti, nustoti manipuliuoti, arba tiesiog viską nutraukti.