Klausimas: Kaip nutraukti vaisto Quetiapin vartojimą? Kelis mėnesius vartojau po 100 mg, dabar tik perpjovus tabletę trupinėlį. Gydytoja išrašė, nes blogai miegojau, verkdavau, bet depresijos nerado. Dabar vėl apsilankiau pas psichiatrę, papasakojau kas yra ir kokia bloga būsena. Liepė toliau vartoti, bet neaišku iš kur nenustatė, kad man ir toliau reikia gerti tokius nuodus. Jau nebežinau į ką kreiptis, visi it susitarę kiša man šias tabletes. Esu praradus viltį, galvojau net apie savižudybę. Prašau patarkit, kaip nutraukti ir kokia tikimybė, kad per kelis mėnesius labai pripratau?

Lina (vardas pakeistas)

Komentuoja medicinos psichologė Aina Adomaitytė

Sveika, Lina,

esu medicinos psichologė, tad apsiėmiau atsakyti į Tavo klausimą dėl vaistų vartojimo.

Išties yra gana mažai informacijos apie tavo būsena, aišku tik kad nepasitvirtino depresija, bet tuomet kokia diagnozė, nes kitaip nebūtų paskirti vaistai? Rašai, kad paskutinio apsilankymo metu turėjai daug nusiskundimų dėl savo psichinės būsenos, matomai dėl to ir buvo rekomenduota tęsti medikamentų vartojimą. Esu įsitikinusi, kad bet kurio gydytojo tikslas padėti pacientui, bet ne jį pripratinti prie vaistų. Išties tai dažniausiai bet kurie vaistai turi šalutinį poveikį ir yra vienokia ar kitokia žala, ne tik nauda ir gydimas. Tačiau jie vartojami siekiant išvengti dar didesnės bėdos.

Psichologinės būsenos pablogėjimai, dažnai, net sunkiau atlaikomi nei fiziniai negalavimai, tad medikamentinis gydymas neretais atvejais yra neišvengiamas. Kita vertus, su psichologinės būsenos pablogėjimu rekomenduojama ne tik medikamentinis gydymas bet ir psichoterapija (individuali ar grupinė). Tuomet toks kompleksinis gydymas būna daug veiksmingesnis, vaistai stabilizuoja būseną ir asmuo tuomet pajėgia analizuojant save, keisti elgesį ir mąstymą bei taip pamažu išeina iš tokios sunkios būsenos.

Vaistų mažinimas arba keitimas į kitus turi būti aptartas su gydančiu gydytoju, o ne savarankiškai mažinamas, nes atsiranda tikimybė, jog gali pati sau pakenkti ir pabloginti būseną. Dažnai pablogėjimo pradžioje nebūna, nes vaistų kažkoks poveikis dar jaučiamas, tad jis pasijunta po kelių savaičių.

Rekomenduočiau susirasti psichologą ar psichoterapeutą ir derinant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu “lipti” iš emocinės duobės. Kai stengiamės sau padėti, ieškome būdų kaip pasijausti geriau tuomet dažniausiai ir pavyksta :)

Jei artimiausiu metu neturi galimybės lankytis pas psichoterapeutą, kilus suicidinėms mintims ar sunkioms nuotaikoms kviečiu kreiptis į nemokamas emocinės paramos tarnybas:

  • Jaunimo linija 8 800 28888
  • Vilties linija 116123
  • Pagalbos moterims linija 8 800 66366

Linkiu su Naujų metų pradžia kasdien rasti kuo galėtum pasidžiaugti!
Jei kyla kokių klausimų gali drąsiai rašyti.

Medicinos psichologė Aina Adomaitytė | aina.adomaityte@gmail.com
Iliustracija: Pina Messina