Daugelis Lietuvos vaikų šiandien išgyvena nepalankias vaikystės patirtis: apie 3 tūkst. jaunų žmonių kasmet patiria smurtą, daugiau kaip 6 tūkst. – tėvų skyrybas, smarkiai išplitęs savižudiškas elgesys, susiduriama su skurdu. Vaikų emociniai poreikiai dažnai yra nuvertinami, ignoruojami ir nepatenkinami. Visa tai sukelia daug psichinės sveikatos problemų ar sutrikimų ne tik vaikystėje, bet ir vėliau, suaugusio žmogaus gyvenime, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kokias taikyti prevencines ir intervencines programas, kaip keisti visuomenės požiūrį, ką galėtų padaryti specialistai, dirbantys su vaikais, kad šių problemų mastai mažėtų, kalbėta rugsėjo 20  d. Vilniuje, Paramos vaikams centro organizuotoje konferencijoje „Vaikų psichinės sveikatos stiprinimas: šiandienos iššūkiai ir pagalbos galimybės“.

Svarbiausias klausimas – „Kas atsitiko vaikui?“

Kalbėdamas apie Lietuvos vaikų emocinės gerovės iššūkius ir realybę bei lygindamas ją su kitomis šalimis, vaikų ir paauglių psichiatras, VU Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras priminė, kad Lietuvoje vis dar klesti įvairus smurtas tarp vaikų ir prieš juos, išplitęs savižudiškas elgesys, daug vaikų gyvena globos įstaigose, gili tėvų ir vaikų krizė.

Pasak psichologės, Paramos vaikams centro vadovės Aušros Kurienės, šios neigiamos patirtys niekur nedingsta, o palieka pėdsaką visam gyvenimui. Mat vaikui susiduriant su nepalankiomis patirtimis, jis jaučiasi nesaugiai, nemoka atpažinti ir tinkamai išreikšti emocijų, sutrinka savęs supratimas ir  vertinimas, didėja fizinių ir psichinių ligų, taip pat žalingo elgesio rizika.

„Kai vaikas elgiasi piktai ar impulsyviai, blogai mokosi, meluoja, vagia, vartoja kvaišalus, žalojasi ir kt., svarbiausias klausimas turėtų būti ne „Ką daryti?“, bet „Kas atsitiko?“. Mes, suaugusieji, turime padėti vaikui įveikti ir išgyventi neigiamas patirtis. Jeigu tėvai negali, tai turėtų padaryti mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, savanoriai ir kt.“, – konferencijoje sakė A. Kurienė.

Beje, skausmingos vaiko patirtys, anot vaikų ir paauglių psichiatrės, „Šeimos namų“ vadovės Godos Bačienės, pasireiškia ne tik tam tikru elgesiu, bet ir kūno skausmais. Nors fiziniai sutrikimai biologinio pagrindo neturi, jų nepatvirtina tyrimai, tačiau jutiminė žmogaus kančia, patyrus traumuojantį įvykį, gali būti labai didelė.

Efektyviai veikiančios programos

Psichologė, Paramos vaikams centro programos „Pozityvi tėvystė“ vadovė Erna Petkutė pabrėžė, kad ankstyvasis naujagimių ir kūdikių lankymas, tėvų mokymai ir kompleksinės programos, kaip rodo tyrimai, tai – efektyviausiai veikiančių prevencinių programų tipai.

Sėkmingai veikiančią prevencijos programą, kai bendram darbui susivienija bendruomenė, valstybinis ir privatus sektorius, pristatė Vengrijoje įsikūrusių „Tėvų namų“ vadovė Judita Regos. Čia patiriantys sunkumų vaikai ir tėvai, užsiimdami įvairiomis veiklomis mokosi socialinių įgūdžių, sulaukia psichologinės ir kitokios pagalbos.

Lietuvoje, Paramos vaikams centre, per pastaruosius 7 metus sukurta, adaptuota ir įgyvendinta globėjų ir įtėvių rengimo, saugaus ryšio su vaiku kūrimo, efektyvios tėvystės įgūdžių ir kt. programos, mokymai neišnešiotų kūdikių, vaikų ir paauglių tėvams ir kt.

Socialinių įgūdžių, užmegzti santykius, labiau pasitikėti savimi moko viena seniausių, geriausiai pasaulyje žinomų ir efektyviausių programų – „Big Brothers Big Sisters“, Lietuvoje veikianti nuo 1995 m.

Vaikams, tėvams ir specialistams – itin naudinga Paramos vaikams centro įgyvendinama programa „Vaikystė be smurto“, kuri padeda atpažinti prievartą, moko kaip elgtis ją pastebėjus.

Kiekvienas galime rasti laiko vaikui

Prieš metus Vilniuje, Naujininkų rajone, pradėta socialinio darbo gatvėje programa, kai socialinis darbuotojas eina ten, kur renkasi žmonės, stengiasi jiems būti naudingas ir parodyti naujų galimybių. Vilniaus socialinio klubo socialinis darbuotojas, dirbantis gatvėje, Kasparas Laureckis sakė, kad čia specialisto ir jauno žmogaus santykis yra lygus, pagalba per jėgą nebrukama, bet kantriai ir iš lėto mezgami santykiai bendraujant, kartą per savaitę žaidžiant futbolą.

Išgyventi tėvų skyrybas vaikams padeda ne vienerius metus Lietuvoje veikianti programa „Bendrakeleiviai“, o skiriantis tėvų ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos gali palengvinti svarbiausių klausimų eiliškumo perdėliojimas. „Pirmiausia ne keliant klausimą, su kuo vaikas gyvens, bet nusprendus, kokia bus bendravimo su juo tvarka, tada sutarus dėl išlaidų vaiko išlaikymui, formali jo gyvenamoji vieta tampa ne tokia ir svarbi. Mat net ir tėvams išsiskyrus, vaiku turi rūpintis abu vienodai“, – sakė šeimos bendradarbiavimo advokatas, mediatorius Mindaugas Vaičiūnas.

Konferencijoje pristatytos sėkmingai veikiančios programos ir praktikos, taip pat Lietuvoje atliktas tyrimas, patvirtinantis psichologinio atsparumo stiprinimo būtinybę, rodo, kad nepalankią vaikystės patirtį išgyvenančiam vaikui gali padėti bet kurios srities specialistas. Svarbiausia, rasti laiko vaikui ir skirti dėmesio jo jausmams.

parengė LRT.lt

loading...