Kaip pakeisti vyrą/draugą?0 (0)
Dažnai mes moterys galvojame, kaip pakeisti savo vyrą arba draugą. Ir kiek pastangų įdedame tam, kad „priverstumėme“ savo vyriškį elgtis taip, kaip mums reikia… Mes aiškiname, įtikinėjame, įrodinėjame, manipuliuojame ir net spaudžiame. O kai kada net keršijame ir šantažuojame.
Ir kokį rezultatą gauname? Geriausiu atveju, kažkuriam laikui kažkas keičiasi vargais negalais, o po to vėl viskas grįžta į senas vėžias. Ir vėl mes jaučiamės nelaimingos, nesuprastos bei kaltiname partnerį atsitraukimu ir abejingumu.
Sunku tikėtis visą gyvenimą, kad kitas žmogus pasikeis. Santykių pradžioje viltis, kad mūsų išrinktasis pasikeis, dar tik šyla. Atrodo, kad dar truputį palaukus, partneris viską supras ir pagaliau pradės elgtis „kaip reikia“. Bet metai bėga, o barniai ir konfliktai vis kartojasi, kaip sugędusi plokštelė. Skausmas ir nepasitenkinimas tampa įprastais jausmais ir matosi tik viena išeitis – pakeisti vyrą į kitą
Ir pats didžiausias nusivylimas patiriamas tada, kai naujuose santykiuose prasideda tie patys dalykai, kokie buvo ankstesniuose. Ir tai jau tikrai bėda. Akligatvis. „Visi jie vienodi, egoistai…“ – išvada pažįstama, tačiau visiškai negelbėjanti. Ir viltis patirti harmoningus santykius poroje perbraukiama juodu kryžiumi. Nusivylimas ir savo bejėgiškumo suvokimas tiktai nepadės mums gyventi laimingą ir pilnavertį gyvenimą. Tai kur gi išeitis? Ar yra ji? Žinona, kad yra!
Viskas pradeda keistis, kai mes pažvelgiame į save, o ne kaltiname visose savo bėdose ir nesėkmėse kito. Viskas pradeda keistis, kai pradedame tyrinėti savo pasąmoninius įsitikinimus ir leidžiame sau pripažinti savo klaidingą elgesį. Prasideda pokyčiai nuo paprasto veiksmo, kai visose frazėse pradeda skambėti ne „tai jis..“, o „aš(man)….“
Kažkada, senai senai, mes išmokome išgyventi uždengdamos ir slėpdamos savo žaizdas, pasitelkdamos įvairias kompensacijas ir strategijas. Kompensacija – tai psichikos gynybos mechanizmas, padedantis nesąmoningais bandymais įveikti realius ir įsivaizduojamus tūkumus. Strategija – tai jūsų „asmeninė logika“, įsitikinimai, kuriais Jūs nesąmoningai vadovaujatės, kad gauti tai, ko norisi. Pavyzdžiui, kai kurie iš mūsų vaikystėje nusprendė , kad “aš kvailas” arba “aš silpna”, “nereikalinga” arba “nemylima”. Ir tam, kad toliau gyventi ir jaustis normalia, mes sugalvojome, kokiu būdu paslėpti šias savo puses, kaip save apginti ir kompensuoti nepilnavertškumą.
Ir štai mes stengiamės įrodyti savo “protingumą”, viską darome iš pozicijos “aš pati, aš stipri”, stengiamės būti visiems reikalingos ir mielos. Ir visa tai, bendrai paėmus, nėra blogai. Dauguma naudingų gebėjimų vystosi dėka tokių kompensacijų. Tik mes dažnai jaučiamės labai įsitenpusios ir labai pavargstame nuo to. Mes taip stengiamės būti idealios, kad nebelieka jėgų džiaugtis pasiekimais, nes beveik nuolat atrodo, kad „tai, ką aš darau, vistiek dar negana“.
Be to, nepatenkintas noras jaustis mylima, reikšminga ir pilnaverte, verčia mus išgalvoti strategijas, kaip gauti tai, ko norime. Ir taip mes atkakliai „užsidirbame“ pripažinimą, patvirtinimą arba atliekame aukos vaidmenį, demonstruojame savo pranašumą arba „gelbėjame“ kitus.
Santykiai dėl visa to taip ir netampa artimi ir nuoširdūs. Todėl, kad mes sąmoningai arba nesąmoningai norime, kad partneris savo veiksmais „užgydytų“ mūsų vaikystės žaizdas. Tam mes reikalaujame tam tikro elgesio, kuris kompensuotų mūsų nepilnavertiškumą ir duotų tai, ko mums trūksta. Tai veda tik prie santykių griūties, nes kitas žmogus taip pat turi savo žaizdas ir lūkesčius, kad kažkas jį išgelbės. Taigi kaip pakeisti save?
Tam, kad sugriauti senus stereotipus ir pradėti elgtis kitaip, pakanka trijų paprastų dalykų:
- Suabejoti negatyviomis mintimis apie save „argi aš tikrai kvaila? Bendrai paėmus juk aš pakankami protinga, nors kai kada ir kvailai pasielgiu.“ „Argi tai tiesa, kad aš neverta meilės? Vargu, ar taip yra..Aš nuostabi moteris, kurią galima mylėti“.
- Pradėti stebėti ir analizuoti su švelnumu ir meile savo kompensacijas ir strategijas, pamažu gydant senąsias žaizdas. Pavyzdžiui: „ Dabar aš taip stengiuosi pagaminti puikią vakarienę…aš net sutrikusi ..Aš taip stengiuosi „užsitarnauti“ pripažinimą?“ Arba „Įrodynėdama dabar savo teisingumą, aš taip įsitempiu, kad paslėpčiau mintį apie save, kad kartais būnu kvaila“
- Stengtis pastebėti partnerio poelgiuose, kuriuos anksčiau norėjosi perdirbti, kitą pusę. Tai pats stebuklingiausias instrumentas! Jeigu jūs išmokysite savo sąmonę pastebėti pozityvius dalykus, pamatysite, kad nieko keisti ir nereikia! Pavyzdžiui, vietoje nepasitenkinimo pamatyti nuoširdumą., o šalia įprastų poelgių pamatyti rūpestingumą ir meilę.
Parengė psichologė Daiva Talijūnienė | el.paštas: daiva.talijuniene@gmail.com
Iliustracija: rawpixel.com