seima

Jorūnė Vyšniauskaitė-Rimkienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros docentė, Tarptautinio socialinio darbo su grupėmis asociacijos tarybos narė (JAV)

Kartais atrodytų ir nedideli dalykai – bendra šeimos vakarienė, pasaka prieš miegą – leidžia vaikui jaustis mylimu ir svarbiu. Kartu praleistas laikas padeda kurti artimumo jausmą šeimoje ir pozityvius tarpusavio ryšius, leidžia vaikui atskleisti savo tapatumą ir tai, kas šeimai yra svarbu.

Kartu praleistas laikas: kodėl tai svarbu

jorune_vysniauskaite_rimkieneŠeima yra erdvė, kur mokomasi gyventi – pradžioje vaikščioti ir kalbėti, vėliau mylėti ir gerbti save bei kitą. Kartais tėvai turi klaidingą požiūrį, nes mano, kad tik baudimu ir griežta disciplina galima išauginti save ir kitus gerbiantį žmogų. Ne kartą iš tėvų lūpų teko girdėti klasikinę frazę „mušu, nes myliu“. Kitaip sakant, bausdamas aš skiepiju meilę. Deja, vaikas negali suprasti, kaip patirta fizinė ir emocinė skriauda gali sietis su meile ir pagarba jo asmeniui.

Jei šeimoje vaikas nesijaučia mylimas, ar jis ateityje galės mylėti save ir kitus? Užsienyje ir mūsų šalyje atlikti tyrimai rodo, kad vaikų raidai tinkamiausias yra demokratinis tėvystės auklėjimo stilius, kurio pagrindas – dermė tarp tėvų skleidžiamos emocinės šilumos ir jautrumo vaiko poreikiams bei keliamų jam reikalavimų. Nors būdų parodyti meilę vaikui yra nemažai, šį kartą siūlau atkreipti dėmesį į šeimos bendrą laiką – jo kiekį ir kokybę.

Paklauskite savęs, kiek jūsų šeima kasdien praleidžia laiko kartu? Daugiau nei septynias minutes? Jei atsakymas „Taip“, tai esate nebe šalies vidurkis. Kitas klausimas – ką jūs kartu veikiate? Gal atsakysite „Viską“. Bet ar išties taip yra? Tad kyla klausimas, kodėl svarbu skirti dėmesį bendram šeimos laikui?

Kartu praleistas laikas gali ir turėtų būti prasmingas, nes jo metu yra galimybė ne tik mokytis gyvenimo įgūdžių, bet ir patenkinti bazinius emocinius ir socialinius poreikius – būti pripažintam, svarbiam ir kt. Būnant kartu su artimaisiais vaikui yra galimybė nesijausti vienišu. Technologijos amžiaus akivaizdoje žmogiškojo ryšio kūrimas tampa ypač aktualus. Neneigiant technologinių priemonių svarbos mūsų gyvenimui, tačiau įvertinus ypač spartų kasdieninį gyvenimą, tiesioginiam santykiui kurti lieka vis mažiau laiko. Deja, šio artimo santykio stoka gali būti patenkinama kitais būdais. Kaip pavyzdį pateikti galima prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedroje atliktą tyrimą, kurio metu nustatyta, kad paauglių priklausomybė nuo kompiuterio artimai siejasi su tėvų dėmesio trūkumu.

Leidžiant laiką kartu vaikui yra galimybė jausti tėvų meilę: gauti tiesioginį pozityvų dėmesį, paramą ir palaikymą. Tai laikas, kada vaikas gali būti išklausytas, gali užduoti aktualius ir jautrius klausimus apie vidinius išgyvenimus ir socialinio gyvenimo keliamus iššūkius, kalbėtis apie gyvenimo stebuklą. Būdamas kartu, vaikas stebi mūsų elgesį, žodžius bei emocijas, vertina, kaip jie tarp savęs dera, ir mokosi iš mūsų elgesio  – t. y. gauna pastiprinimą atitinkamai elgtis. Bendra tėvų ir vaikų veikla kuria artumo šeimoje jausmą, perduoda, kas šeimai yra svarbu, padeda atskleisti vaiko tapatumą ir patenkina priklausymo poreikį.

Skirtingi būdai kartu prasmingai praleisti laiką

Egzistuoja begalės būdų, kaip šeimos nariai gali leisti laiką kartu. Kiekviena šeima jų yra susikūrę tikriausiai ne vieną. Visgi noriu priminti kai kuriuos labai paprastus, bet veiksmingus būdus būti kartu.

Kartą dienoje kartu valgyti. Kviečiu nors kartą dienoje pagal šeimos galimybes susėsti prie bendro stalo. Tai gali būti pusryčiai kartu pradedant dieną, gali būti pietūs (eilinę savaitės dieną dirbančių tėvų šeimose tai sudėtingiau įgyvendinti, bet savaitgalio šeimos pietūs puikiai pasiteisina) arba vakarienė aptariant praėjusios dienos įvykius.

Laikas pokalbiams. Pokalbio su vaiku metu mes rodome, kad jis mums yra svarbus. Klausomės jo nuomonės, idėjų, emocijų, svajonių. Tačiau tokiam pokalbiui būtinos sąlygos – klausti ir klausytis. Deja, suaugusiųjų klaida – paklausti klausimo ir patiems atsakyti. Ne monologas ar nurodinėjimai ką ir kada daryti, bet dialogo forma turėtų vyrauti tokio pokalbio metu. Jei norime, kad mūsų vaikas jaustųsi išgirstas – turime išmokti būti neutralūs klausytojai, savo mintyse palikdami visišką laisvę vaikui išsakyti, ką jis nori su mums pasidalinti.

Bendra fizinė veikla. Tai  gali būti paprastas pasivaikščiojimas artimiausiame parke ar netyrinėtomis miesto ar miestelio galvelėmis. Pasivaikščiojimas miške. Žygis (nuo kelių iki keliolikos kilometrų) yra puikus būdas ugdyti savo ir vaiko atsparumą ir tobulėti kartu. Blogas oras neturėtų būti „stabdis“, jei norite užauginti iššūkių nebijančią atžalą. Dviračiai, baseinas ir kiti tradiciniai bei netradiciniai fizinės veiklos būdai būti kartu su savo atžalomis.

Laisvalaikis. Ieškokite bendrų interesų kartu praleisti laisvalaikį – tai gali būti stalo žaidimai, modeliukų konstravimas, rankdarbiai ir t. t. Ne kartą teko girdėti, kad bendras filmų žiūrėjimas yra nuostabus būdas šeimai kartu praleisti laiką. Tokia veikla turi nemažai privalumų  –  vaikus įtraukiant į  filmo pasirinkimą, aptariant, kodėl žiūrėsime būtent tą kūrinį, jie mokomi priimti sprendimus ir argumentuoti. Jei filmui pasibaigus skirsite papildomo laiko aptarti iškilusias emocijas ir mintis, padėsite vaikui mokytis geriau pažinti save ir pasaulį.

Dirbti kartu. Bendra veikla – tai ne tik maloni su laisvalaikio užimtumu susijusi veikla. Puikiausiai tam tinka bendri darbai, pavyzdžiui, talka, tokia kaip obuolių skynimas senelių sode, remontas namie ar maisto ruošimas. Dauguma užaugome su savo tėvais kartu dirbdami kasdieninius buitinius darbus. Tenka pastebėti praktikoje, kad skubantys tėvai siekia atriboti savo atžalas nuo fizinio darbo, o vėliau stebisi, kodėl jų vaikai nenoriai prisideda prie bendros šeimos veiklos.

Šeimos ritualai. Šeimos gyvenime ritualai (kasdieniniai, kassavaitiniai, sezoniniai) yra labai svarbūs – jie leidžia jausti šeimos unikalumo jausmą ir puoselėti saugumą. Žinojimas, kad ši ar kita veikla yra pasikartojanti ir nuosekli,  kuria vaiko saugumo jausmą. Kartais net nesuvokiame, kad turime šeimos ritualus, nes jie eina iš kartos į kartą, kartais juos naujai kuriame. Kviečiame sąmoningai pergalvoti, kokie ritualai jums svarbūs ir kokius gal galite naujai pradėti taikyti savo šeimos gyvenime. Rytinis palinkėjimas, apsikabinimas prieš atsisveikinant, vakarinis arbatos gėrimas,  pokalbis apie praėjusią dieną, vakarinė pasaka ar lopšinė prieš miegą, komplimentų šeimos nariams kassavaitinis išsakymas,  sekmadienio pietūs, teminės gimtadienio šventės ar kiti būdai gali įnešti į jūsų šeimą daugiau bendro džiaugsmo.

„Čia ir dabar“. Kartais nereikia nieko ypatingo kartu veikti, užtenka tik kartu būti, kad vaikas (nesvarbu ar tai kūdikis, ar maištaujantis paauglys) jaustų, kad esame šalia.

Nėra laiko – laiko yra visada!

Šiuolaikiški tėvai, aktyviai įsitraukę į profesinę ar visuomeninę veiklą, dėl didelio užimtumo gali prieštarauti siūlymui daugiau dėmesio skirti laiko vaikams. Suprantama, kad prioritetų išskyrimas yra kiekvieno asmeninis reikalas ir atsakomybė, kiek kokiai savo gyvenimo sričiai norime laiko ir jėgų skirti. Tačiau žmogaus auginimas ir auklėjimas yra pati sudėtingiausia ir atsakingiausia pareiga, kurią tapus tėvais gyvenime turime atlikti. Ji prasideda tik kūdikiui gimus, trunka 24 val. per parą ir tęsiasi visą mūsų gyvenimą. Tai nereiškia, kad tėvai turi atsisakyti asmeninio laiko, jis būtinas, tam, kad pailsėtume, atstatytume savo jėgas ir džiaugtumėmės nuostabia dovana – motinyste ir tėvyste. Tačiau vaikas yra kaip tas augalas, kuriam reikia saulės šviesos, vandens ir trąšų, kad užaugtų sveikas ir stiprus. Kartu praleistas laikas – tai ir „šviesa ir trąšos“ vaiko vertingumo ir unikalumo jausmui vystytis. Kartu ilsėtis, juoktis, kartu dirbti – tai paprasta formulė, kuri leis jūsų vaikui suprasti, kad jis yra svarbus ir mylimas.

loading...