Kaip prisiversti mokytis?

0 (0)

Foto © Geralt / Pixabay

Klausimas: Man 19, studijuoju kalbas. Pastaruosius kelerius metus susidūriau su man keista problema (nes iki šiol manęs tokia problema nėra užklupusi), kad negaliu prisiversti mokytis. Mokslas patinka, skaityti knygas taip pat, labai žaviuosi žmonėmis kurie kuo daugiau mokosi, dienas-naktis praleidžia prie knygų ir yra labai išprusę.

Man tai labai patinka. Mano studijų programa man taip pat labai patinka, tačiau, kai ateina laikas mokytis, aš kaip galima labiau tai atidėlioju. Į savo studijas žiūriu taip rimtai, kad tai net per daug sureikšminu, ir dėl tos siekiamos tobulybės, nedarau nieko. Net nebeprisiverčiu kažko mokytis. Taip gaunasi, kad kuo labiau trokštu studijuoti savo mėgstamą dalyką, tuo labiau jo nesimokau. Nesuprantu kas darosi.

Pradėjau bijoti eiti į paskaitas, nes bijau „susimauti”, pasirodyti dėstytojams kažko nemokanti ir taip nenueinu į paskaitas. Tada nenuėjus nieko nebežinau kas vyksta paskaitose ir vėl atidėliojimai mokymuisi. Prasidėjo didžiuliai stresavimai, kuriuos turėdavau malšinti vaistais.

Vėliau atsirado didžiulė baimė, nebenorėjimas bendrauti su žmonėmis, nes niekas manęs ir mano požiūrio nesupranta, užsidariau savyje. Nustojau kažko siekti, susitikinėti su draugais, nebebendrauti nei su draugais, nei su šeima. Vienatvė man pradėjo patikti, bet dėl mokslų mane užgriaužė sąžinė, nes jie man rūpi labiausiai ir vėl prasidėjo nerviniai maratonai. Baimė, sąžinės graužimas, nei savo, nei tėvų lūkesčių nepateisinu, pradėjo visiškai viskas nesisekti. Atsidūriau lyg užburtame rate, nuo kažkokios baimės, kuri mane žlugdo. Ką daryti kad viskas susitvarkytų ir vėl pajusčiau norą, o ne baimę mokymuisi?

Atsakymas: Perskaičius laišką, pirmiausia įstrigo Jūsų tobulybės siekimas. Tobulybės siekimas sukelia didelį nerimą, kuris dažnai trukdo kasdieniniame gyvenime, kai reikia atlikti užduotis ar pareigas. Kas atsitiktų, jei pabandytumėt siekti mažiau? Nebandytumėt užšokti ant kalno, o pamėgintumėte įkopti į jį? Arba nemėgintumėte užšokti ant dešimt laiptelių iš karto, o liptumėte po vieną? Siekiamybės padalinimas į laiptelius ar žingsnelius mažina nerimą ir atrodo labiau įveikiamas. Žinoma, tam, kad kažkur užkoptumėte ar užliptumėte, reikalinga žinoti kur lipate. Visų pirma naudinga būtų apgalvoti, ką reikškia Jums „tobulybė“, koks Jūsų tikslas. Tiksliai sau apibrėžkite, iš ko atpažintumėte, kad tikslą jau pasiekėte. Kai tikslas bus aiškus, bus galima pagalvoti apie žingsnius, kurie gali nuvesti jo link.

Rašote, kad mokslai Jums rūpi labiausiai. Tai šaunu, nes tai Jums gali padėti vėl pradėti mokytis. Prisiminkite, galbūt ir anksčiau esate patyrusi baimę „susimauti“ ar nežinomybės jausmą. Kas Jums padėdavo tai nugalėti?
Rašote, kad atsidūrėte lyg užburtame rate, kuris Jus žlugdo. Greičiausias būdas tą užburtą ratą sustabdyti yra keisti savo elgesį. Čia gali padėti tikslo išsikėlimas ir jo suskaidymas į mažesnius žingsnelius, apie kuriuos rašiau aukščiau. Jei sunku pakeisti elgesį, galima pabandyti atrasti mintis, kurios Jums trukdo tai padaryti ir panaudoti minčių pertvarkymo metodą. Apie tai skaitykite „Kai niekur nesiseka”.

Apibendrinant, noriu pastebėti, kad noras kartais atsiranda bedarant. Galbūt galite prisiminti to kokį nors pavyzdį iš savo praeities? Taip pat galite pabandyti įsivaizduoti, kad pradėjote mokytis arba esate baigusi mokslus, išprususi (rašėte, kad tai Jums svarbu). Gal įsivaizdavimas pakurstys Jūsų norą mokytis?
.
Sėkmės siekiant savo tikslų!
.
Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt