Žmogus, kuris turi dirbti per šventes, gali išgyventi įvairias sudėtingas emocijas – liūdesį, apmaudą, pyktį. Jam taip pat gali būti sunku susikaupti. Psichologė Aistė Diržytė pataria, kaip sėkmingai dirbti per šventes.

Psichologės A. Diržytės teigimu, žmogus, kuris išgyvena sudėtingas emocijas, pirmiausia turėtų įsisąmoninti, ką jis jaučia.

„Nereikia mėginti savęs raminti, kad nieko čia tokio ir viskas gerai, kad kiti švenčia, o tu turi dirbti. Svarbu suvokti, ką jauti, ir sau pasakyti, kad išties apmaudu ir liūdna, pikta ar negera, kad kiti dabar gali ilsėtis, o tu – ne. Reikia leisti patirti emocijas. Tai labai svarbu, kai reikia emocijas neutralizuoti. Nes kol nuo jų bėgsime, tol negalėsime neutralizuoti“, – sako psichologė.

Antras žingsnis, pasak A. Diržytės, skirtas įsisąmoninti, kas sukelia tokią savijautą ar būseną. „Savaime suprantama, kad tai sukelia mintys. Mintys, kad tai neteisinga ir taip neturėtų būti, jog kiti švenčia, o aš negaliu. Mintis, kad tai neteisinga, sukelia pyktį. Žmogus gali pykti ant savęs, kad sutiko dirbti darbus; gali pykti apskritai ant darbovietės, darbdavio, gyvenimo, kad tai yra neteisinga“, – kalbėjo psichologė.

Anot jos, kitiems darbas šventiniu laikotarpiu gali sukelti nerimą. Yra galvojančių, kad jie praleis galimybę pabūti su artimaisiais, tarp kurių yra ir garbaus amžiaus žmonių.

„Žmogus, kuris turi dirbti, kai jo artimieji atostogauja ar švenčia, o jis negali sau to leisti, jaučia nerimą, kad praras galimybę pabūti su tais, kurie dar gyvi ir kurie jam svarbūs, nes kitąmet to žmogaus gali ir nebebūti. Tuomet darbų galbūt nebebus, bet ir artimo žmogaus gali nebūti, nes gyvenime visko nutinka. Tuomet būna baisus liūdesys ir graužatis, kaip taip įvyko. Taigi nerimą gali kelti grėsmė prarasti. Prarasti akimirkas, galimybę būti kartu“, – aiškino A. Diržytė.

Dirbančius per šventes gali užklupti ir liūdesys. „Nerimą sukelia grėsmė prarasti, o liūdesį sukelia suvoktas praradimas. Jiems dabar gerai, jie dabar yra kartu, ieško dovanų ar jas gamina, o aš tiesiog prarandu tą galimybę – ir tokios mintys sukelia liūdesį“, – dar vieną išgyvenamą emociją aptaria A. Diržytė.

Jos žodžiais, dirbantys per šventes gali išgyventi ir kaltės jausmą. Jis esą kyla tuomet, kai mes neatitinkame sau keliamų standartų.

„Pavyzdžiui, aš, kaip gera dukra, sūnus, tėtis ar mama, šventiniu laikotarpiu turiu visą dėmesį skirti artimiesiems. Dažniausiai toks yra standartas – kad jei esu geras žmogus, turiu sugebėti pasirūpinti savo artimaisiais, kad jiems būtų gera, o ne tik kad mano darbai būtų atlikti.

Savaime suprantama, kad darbai neleidžia atitikti tokio standarto. Tuomet mes pykstame ant savęs ir jaučiame kaltę. Reikia įsisąmoninti visas mintis. Reikia sudaryti juodų minčių sąrašą ir suvokti, kad taip yra neteisinga. Ką tuomet daryti? Pasakyti sau, kad priimu gyvenimą toks, koks jis yra. Realybę ir duotybę, kokia ji yra. Dabar yra taip, kad negaliu būti su artimaisiais; negaliu būti toks, koks norėčiau būti, nes dabar yra tokie reikalavimai mano darbe. Priimu, nes gyvenimas taip skiria. Kartais neturime kito pasirinkimo – tik priimti“, – tikino psichologė.

A. Diržytės teigimu, kai miršta artimas žmogus, mes taip pat neturime kito pasirinkimo, kaip tik priimti tai, kas įvyko. Pasak psichologės, galvodami, kaip viskas negerai, piktindamiesi savimi, darbais, nesukuriame jokios pridėtinės vertės ir nuo to niekam nepasidaro geriau gyventi.

„Kai atsipalaiduojame, galime kur kas kokybiškiau trumpas minutes, valandas ar akimirkas skirti brangiems žmonėms. […] Svarbu ne tai, kiek fiziškai laiko šventiniu laikotarpiu pabūname su artimaisiais, bet kiek kokybiškas kartu praleistas laikas. Jei esame linksmi, laimingi, mūsų artimiesiems bus malonu ir jie džiaugsis dėl mūsų. Tai bus dovana. Nes artimieji dėl mūsų jaudinasi ir galvoja, kad štai, vargšelis, turi dirbti per šventes. Bet jei jie matys, kad esame laimingi ir darbai neužgožia saulės, bus kur kas geriau. Tai geriausia, ką galime padaryti šventiniu laikotarpiu“, – dėstė A. Diržytė.

Itin svarbus darbų prasmingumas

Pozityviosios psichologijos pradininkas Martinas Seligmanas, pasak A. Diržytės, yra įvardijęs, kad žmogus gerai jaučiasi ir gali gerai dirbti tuomet, kai jo gyvenimas yra malonus.

„Yra sukurta malonumų terapija, kuri sako, kad žmogaus gyvenimas prasmingas, kai jis jaučiasi gyvenąs sraute. Tai, ką darote, turi būti prasminga. Ypač šventiniu laikotarpiu rekomenduojama daryti tas veiklas, kurios jus labai įtraukia ir jose matote prasmę, misiją; kad jei tai nebus padaryta, nepasitarnausite žmonėms, organizacijai ar dar kažkam. Svarbu, kad veiklos būtų prasmingos ir jūs jaustumėte malonią ir gerą, įtraukiančią atsakomybę. Kad galėtumėte patirti srauto būseną“, – aiškino A. Diržytė.

Kai patiri tokią būseną, pasak psichologės, tai gali ir traukiniai šalia važiuoti – niekas nesvarbu. „Šventiniu laikotarpiu būtent tai ir vyksta – didžiulis triukšmas aplink, gera nuotaika, Kalėdos… O tau reikia koncentruotis. Taigi turi būti kažkas, kad suvoktum, jog darai svarbų darbą dėl kitų. Darai, nes tai labai svarbu“, – patarė A. Diržytė.

Vytenis Radžiūnas | LRT.lt

loading...