Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Būtent tokius vaikų gebėjimus lavina Didžiosios Britanijos mokyklos, pradinių klasių mokinius matematikos mokančios pagal sparčiai pasaulyje populiarėjančią „Oxford University Press“ matematikos mokymo metodiką „Numicon“.

Plinta ir Lietuvoje

Pamilti matematiką ir su malonumu lavinti savo matematinį mąstymą jau gali ir vaikai penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje, kur vyksta savarankiškos „Numicon“ metodika paremtos matematikos pamokos.

Šis naujas matematikos mokymosi būdas ateina ir į Lietuvos mokyklas bei darželius – „Numicon“ metodikos kursus ką tik baigė ir pirmosios mokytojų grupės, o įgytas žinias jie parsiveš ir galės pritaikyti visoje Lietuvoje, ir tai, pasak švietimo specialistų, turėtų palengvinti matematikos mokymąsi daugeliui vaikų, kuriems šiuo metu matematikos pamokos yra tapusios kančia.

„Ši metodikos kūrimas prasidėjo atliekant mokinių tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kodėl tokiam dideliam vaikų skaičiui blogai sekasi aritmetika, nors kitus dalykus jie mokosi puikiai“, – pasakoja mokytoja Monika Sadauskienė, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi mokyti vaikus pagal „Numicon“ metodiką vaikų intelekto lavinimo mokykloje „Menar akademija“.

Tyrėjai atrado sprendimą ir sukūrė specialias spalvotas formas, kurios kaip vizualinė pagalba padeda 4-11 metų vaikams geriau suvokti matematiką, bei jos paskirtį. Ir tai davė puikių rezultatų, kuriuos pagrindžia moksliniai tyrimai.

Kokius gebėjimus lavinti svarbiausia

Švietimo ekspertė, VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja Eglė Pranckūnienė teigia, kad Lietuvos mokyklose vis dar pirmenybė dažnai teikiama informacijos „kalimui“.

Tuo tarpu šiuolaikiniams vaikams svarbiausias yra gebėjimas mokytis. Žinių kaupimas, kai yra tiek informacijos šaltinių, jau nebėra toks aktualus.

„Vaikas turi turėti bazinių žinių pamatą, bet ne ką mažiau svarbu išmokyti vaiką mąstyti ir turimas žinias pritaikyti praktiškai“, – teigia E. Pranckūnienė.

Mokykla, anot E. Pranckūnienės, taip pat turi būti socializacijos vieta. Mūsų dienomis vis dažniau tenka bendrauti ir bendradarbiauti su žmonėmis iš viso pasaulio, tad gebėjimas rasti bendrą kalbą, nepaisant skirtumų, tampa labai svarbus.

Matematika be formulių

Sadauskienė, dirbusi mokytoja ir įprastoje mokykloje, pastebi, kad mokiniai, kurie puikiai sprendžia standartinius uždavinius, susidūrę su kitokiomis sąlygomis nebemoka pritaikyti turimų žinių.

„Mokantis matematikos mokykloje vaikams dažniausiai liepiama mintinai išmokti daugybos lentelę ir įvairias formules, nepaaiškinant, kaip šios formulės atsiranda ir kodėl būtent jos yra taikomos. Ne veltui daugeliui vaikų matematika tampa viena sunkiausių ir nemėgstamiausių pamokų, nes jie nesupranta matematikos esmės“, – sako specialistė.

Ji pastebi, jog nemažai daliai vaikų sunkiai sekasi suprasti abstrakčias sąvokas, kurių matematikoje gausu. Taip pat neretai vaikai praranda motyvaciją mokytis, jei jiems nepavyksta išspręsti uždavinių taip greitai, kaip bendraklasiams, o vaikai nėra skatinami bendradarbiauti.

Mokymasis neįsitempus

Kuo ši naujoji „Numicon“ metodika skiriasi nuo tradicinio matematikos mokymosi? Pirmiausia, čia nėra abstrakčių sąvokų, visko mokomasi per pojūčius.

„Vaikams, ypač mažesniems, labai sunku galvoti apie abstrakčias skaičių idėjas ir veiksmus su jais, todėl dažnai vaikus skaičiuoti intuityviai mokome lenkdami rankų pirštus. Kad vaikai lengviau suprastų skaičius bei aritmetinius veiksmus naudojamos specialios priemonės – spalvotos formos – kurios padeda matyti bei paliesti aritmetinio veiksmo rezultatą“, – pasakoja M. Sadauskienė.

Vaikai uždavinius sprendžia ne sąsiuviniuose, bet stato įvairias konstrukcijas, dėlioja mozaikas, piešia figūras, sveria ir matuoja įvairius daiktus. Taip praktiškai ir kūrybiškai vaikai įgyja aritmetikos, geometrijos ir statistikos pagrindus bei išmoksta matematikos žinias taikyti praktiškai, dažnai net nejausdami, kad mokosi.

Ugdo bendradarbiavimą

Antras didelis skirtumas nuo įprastų matematikos pamokų mūsų mokyklose, kuriam metodikos kūrėjai skyrė didelį dėmesį, – tai siekis išmokyti vaikus savo atsakymus paaiškinti matematiniais terminais.

„Dažnai būna, kad žinome, kaip spręsti uždavinį, bet negalime to paaiškinti kitam žmogui. Ši metodika ne tik moko matematinius veiksmus atlikti, bet ir apie juos kalbėti. Kai vaikai išmoksta bendrauti naudodami matematinius terminus, jie išmoksta ir mąstyti, pasitelkdami matematines sąvokas, todėl ateityje jie gali savo sprendimus ir nuomonę be vargo pagrįsti“, – teigia mokytoja.

Šiuolaikinėse matematikos pamokose vaikai skatinami dirbti grupėse ir kartu ieškoti atsakymų. Diskutuodami, kaip reiktų išspręsti uždavinius, jie ne tik randa atsakymus, bet ir išmoksta argumentuoti bei bendradarbiauti.

„Jei kas nors nesupranta sprendimo, jam pirmiausia paaiškinti bando ne mokytoja, bet grupės draugai. Pasakodami apie savo sprendimą jie mokosi argumentuoti ir dar geriau įtvirtina įgytas naujas žinias. Tokiu būdu mokomasi bendradarbiauti ir visi vaikai būna įsitraukę“, – patirtimi dalijasi M. Sadauskienė.

Švietimo ekspertė E. Pranckūnienė taip pat pastebi, kad tose šalyse, kur švietimo sistemos yra vienos geriausių pasaulyje, vaikai neskatinami konkuruoti: „Mūsų siekis taip pat turėtų būti ne pralenkti Estiją, o suteikti kiekvienam vaikui geriausią įmanomą išsilavinimą“.

Ko galime pasimokyti iš kitų valstybių?

„Neseniai grįžau iš stažuočių Suomijoje ir Estijoje. Jei pažiūrėsime į šių šalių švietimo dokumentus, pamatysime, kad kalbame ta pačia kalba, tik skirtumas tas, kad pas juos parašytos idėjos jau yra įgyvendintos. Galbūt mums reikėtų daryti mažiau, bet nuosekliai keliauti link tikslų. Ką užsibrėžiame teorijoje, turime įgyvendinti praktikoje. Jei to nepadarome, žmonės nustoja tikėti pokyčiais ir nebereaguoja į naujoves, nes mano, kad po kurio laiko sistema vėl pasikeis“, – teigia E. Pranckūnienė.

„Numicon“ metodiką į Lietuvą atvežusi „Menar akademijos“ vadovė Vaida Zibalytė pateikė Didžiosios Britanijos pavyzdį, kurioje 2015 m. buvo keičiamos mokymų programos.

Pirmiausia britai sumažino temų skaičių ir pabrėžė stiprių matematinių pagrindų ugdymo svarbą. Britų mokyklose, kurias vaikai pradeda lankyti nuo 4 metų, orientuojamasi į įgūdžius, kuriuos vaikai galės naudoti ir baigę mokyklą. Daugiau dėmesio skiriama gebėjimui kalbėti matematine kalba bei pagrįsti uždavinių sprendimus.

„Šiandien, kai informacijos gausu, labai svarbu ne tik atsirinkti, kokių žinių reikia, bet ir mokėti jas panaudoti. Tokia kryptimi juda daugelio šalių švietimo sistemos. Gerai, kad ir Lietuvoje galima mokytis pagal naujausias pasaulines tendencijas. Tikiu, kad mūsų vaikai užaugę galės darbo rinkoje lygiavertiškai bendradarbiauti su tais pačiais britais ar kitų šalių specialistais“, – teigia V. Zibalytė.

Monika Sadauskienė | „Menar akademija“

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!