Jeigu skaitote šį straipsnį darbo metu, tikėdamiesi, kad jį uždarę pradėsite dirbti, – jums praverstų ne tik patarimai, kaip susikaupti darbui, bet ir rekomendacijos, kaip liautis atidėlioti svarbias užduotis. Iš tiesų tiek viena, tiek kita yra susiję – kai imamės darbo nesusikaupę, mintys ima klysti ne ten, kur turėtų, o svarbios užduotys palengva praranda prioritetą. Taigi, kaip to išvengti?

Italy --- Caucasian businessman watering plant --- Image by © Walter Zerla/Blend Images/Corbis
Foto © Walter Zerla/Blend Images/Corbis

Dėmesio nesukoncentravimas – didelė problema, mažinanti darbo efektyvumą ir prailginanti darbo dieną. Tad štai keletas patarimų, kurie gali padėti susikaupti darbui ir sumažinti atidėliojimo sindromą.

Suvokite, kad kompiuteris yra skirtas darbui

Tyrimais įrodyta, kad socialinių tinklų („Facebook“, „Twitter“ etc.) priklausomybė mažina darbo ar mokymosi efektyvumą. Kaskart socialiniame tinkle gavus pranešimą, jog kažkas pamėgo ar pakomentavo jūsų viešintą informaciją, parašė jums asmeninę žinutę, smegenyse nežymiai padaugėja serotonino, už žmogaus laimingumą atsakingos medžiagos. Todėl taip greitai vystosi priklausomybė ir savo rimtą darbo dieną norisi praskaidrinti geromis naujienomis iš virtualios erdvės. Ir visgi, kai socialiniame tinkle jums skirtų pranešimų nebūna, tuomet iš įpročio stebite, ką skelbia jūsų pažįstami.

Ribokite save – griežtai nuspręskite nebesinaudoti socialiniais tinklais, kai esate darbe. Kai kurie darbdaviai draudžia darbuotojams naudotis socialiniais tinklais būtent dėl geresnio dėmesio sutelkimo ir darbingumo išlaikymo.

Užduočiai skirkite nedaug laiko ir ją atlikite iš karto

Ar pastebėjote, kad ilgai darbo metu užsiėmę pašaliniais dalykais galų gale sunkųjį naštos akmenį nusimetate ir užduotį atliekate vos per pusvalandį? Vadinasi, esant polinkiui viską daryti paskutinę minutę, galite be reikalo iššvaistyti, kad ir visą dieną. Tad pasistenkite darbus ir užduotis planuoti taip, jog tarp jų liktų tik nedidelės pertraukėlės poilsiui.

Pamirškite „papildomą laiką“ – geriau susiplanuokite kuo daugiau veiklos tiek darbo, tiek laisvalaikio metu. Įpratus ir laisvą dieną palaikyti normalų reikalų tvarkymo tempą (žinoma, nepamirštant poilsio), susikaupti kasdieniams darbams bus žymiai lengviau.

Nepamirškite atsigerti vandens

Dažnai nuovargį ir negalėjimą susikaupti sukelia dehidratacija. Pamiršti atsigerti vandens, nuolat gurkšnojant kavą, ‒ labai lengva. Todėl būkite tikri, kad nepiktnaudžiaujate stimuliuojančiomis medžiagomis ir pakankamai išgeriate vandens. Organizmui nestokojant vandens galėsite lengviau susikaupti darbui.

Motyvuokite save!

Susikaupti dalykams, kurie nėra įdomūs ir neturi aiškaus tikslo – tikrai sunku. Todėl patarimas paprastas – visuomet suvokite priežastį, dėl kurios kažką darote. Dirbkite, nes:

  • jums įdomu,
  • norite įgyti praktikos,
  • reikia pinigų pragyvenimui,
  • siekiate paaukštinimo,
  • norite paskirtą užduotį atlikti kruopščiai ir atsakingai.

Motyvacija yra geriausias būdas savo mintis nukreipti tikslo išpildymo link.

Išsimiegokite ir nepervarkite

Matyt, esate girdėję, kad „nuvarytus arklius nušauna“. Toks grubus liaudies posakis gimė iš liūdnos, bet akivaizdžios tiesos – persidirbimas, nuovargis, poilsio nebuvimas sumažina darbingumą, o galiausiai neigiamai paveikia ir jūsų sveikatą. Tad nepamirškite pailsėti ‒ tik tada galėsite jaustis darbingas, sutelkti dėmesį ir įgyvendinti užsibrėžtus planus.

Nustatyta, kad darbingo amžiaus žmonių miego norma variuoja tarp 7‒9 val. Skirtumai priklauso nuo paveldėtos fiziologijos, kasdienio aktyvumo ir kitų veiksnių. Tad norint susikaupti darbui, dieną reikėtų pradėti gerai išsimiegojus. Darbo metu taip pat būtina daryti pertraukas kas kelias valandas, antraip vakare būsite visiškai išsekę. Taip pat svarbu stengtis laikytis sveiko gyvenimo būdo, pakankamai judėti. Sportuojant ar mankštinantis jūsų smegenys pailsės, tad dieną būsite kurs kas imlesnis naujai informacijai.

Planuokite darbus pagal savo savijautą

Tikriausiai jau esate pastebėję, kokias užduotis kokiu paros metu jums atlikti yra lengviausia. Daugumos žmonių mąstymo produktyvumas itin aukštas pirmoje dienos pusėje – galbūt tada ir jums reikėtų planuoti atlikti sudėtingiausias užduotis. O jei rytais nesate labai komunikabilus, tuomet dalykinius skambučius, jeigu įmanoma, atidėkite popietei.

Esant galimybėms, pasistenkite savo darbus planuoti pagal asmenines darbingumo galimybes. Įsiklausę į savo kūno poreikius ir prie jų prisitaikę, sumažinsite išsiblaškymą ir kur kas lengviau susikaupsite.

Žymėkitės svarbius dalykus

Jei viena iš jūsų prigimtinių savybių – išsiblaškymas, o gal darbų tiek daug, kad nebegalite visko sutalpinti galvoje, tuomet užbėkite galimiems nesusipratimams už akių. Užsirašinėkite svarbius dalykus į darbo knygutę, naudokite priminimus telefone, kompiuteryje ar tiesiog rašteliais apklijuokite savo darbo vietą. Gali padėti ir prioritetinių darbų išskyrimas spalvomis. Žaismingos priemonės taip pat didina darbingumą.

Matyt, daugelis išvardytų patarimų ‒ girdėti. Vis dėlto dar kartą juos perskaitę galbūt visgi pasiryšite šįvakar anksčiau atsigulti miegoti; atėjus į darbą išsivirti ne tik kavos ar arbatos, bet ir įsipilti stiklinę vandens; susiplanuosite dienos darbus ir, nepasitikrinę „Facebook“ paskyros, imsitės sudėtingiausių dienos darbų. Linkime susikaupimo!
.
Eglė Rubinaitė / MedGuru.lt

loading...