Kaip susitvarkyti su emocine priklausomybe santykiuose?

4494780151_980d29b47a_z

Šaltinis: erin m / flickr

Prieraišumas – žmogui būdinga savybė. Visi mes nuo ko nors priklausome, kartais netgi norime to ar nenorime. Santykiuose, kuriuose jaučiame pagarbą vienas kitam ir meilę, prieraišumas tikrai nėra nieko blogo. Tačiau kai kurie žmonės tiesiog nesąmoningai patenka į emocines priklausomybes, nors ir gali visa tai pakeisti. Kodėl jiems to reikia?

Emocinė priklausomybė, visų pirma, turi skirtingas formas – nuo stipraus romantinio prisirišimo iki platoniškos draugystės, kuri pradeda slėgti, rašoma passion.ru. Tokie santykiai iš pradžių gali atrodyti visiškai sveiki, neskaudinantys, tačiau galiausiai vis tiek baigiasi krachu arba dar didesne priklausomybe, nerviniais sutrikimais ir emociniais išgyvenimais.

Kas labiausiai rizikuoja tapti emocinės priklausomybės santykiuose auka

Iš tikrųjų, tai bet koks žmogus gali tapti auka, tačiau yra keli asmenybių tipai, kurie lyg specialiai traukia vienas kitą, tarkime, pagrindinė kombinacija, kai vienas žmogus sako, kad jam viskas gerai, jis stiprus, o kitas save vadina silpnu, tokiu, kuriam reikia pagalbos ir dėmesio.

Taigi, vienas santykiuose atlieka „sugertuko“, palaikytojo vaidmenį, jaučiasi naudingas, svarbus, būtinas, o kitas dėl to jaučiasi komfortiškai ir jaukiai, nes sulaukia palaikymo. Be to, gauna naudos, todėl kažin ar pats atsisakytų tokių santykių savanoriškai.

Štai kokie emocinės priklausomybės požymiai gali atsirasti vienam ar abiem partneriams (mylimiesiems, tarp tėvų ir vaikų, kolegų, draugų):

  • Dažnai jaučiamas pavydas, kiti žmonės vertinami kaip grėsmė santykiams;
  • Noras leisti laiką tik vienas su kitu, jaučiamas įtūžis, jeigu tai nepatenkinama;
  • Interesai bendrauti su kitais visiškai dingsta, svarbiausi tik tie vieni santykiai;
  • Nuolatinės mintys ir rūpesčiai apie draugystės partnerio išvaizdą, asmenybę, problemas ir interesus, o į savo gyvenimą dėmesio nekreipiama;
  • Neplanuoja savo gyvenimo, jeigu tame nedalyvauja partneris;
  • Nemato draugo trūkumų, jų nepastebi ir nepriima;
  • Partnerį dažnai mini pokalbiuose, jaučiasi laisvai kalbėdamas jo vardu.

Pagrindinis dalykas, kuris atskiria emocinę priklausomybę nuo normalių santykių – tai begalinis tikėjimas, kad mūsų laimė visiškai priklauso nuo kitų žmonių: draugų, partnerių, giminaičių, draugų. Mes tiesiogine to žodžio prasme savo gyvenimą įbrukame jiems į rankas ir norime, kad jie būtų atsakingi.

O ar žinote, ką tai reiškia?

Mes bijome būti patys atsakingi už savo gyvenimą

Mes numetame savo naštą ant partnerio pečių, kurs negali visko nuspręsti už mus ir būti su mumis visą laiką. Ir juo labiau negali kontroliuoti mūsų geros nuotaikos, sėkmės darbe ar pozityvaus nusiteikimo.

Kuo priklausomybe paremti santykiai skiriasi nuo sveikų

Sveiki santykiai pilni laisvės, gėrio ir nuoširdumo, kai abudu žmonės yra pasiruošę tam, kad ir kiti dalyvautų jų darbe, linksmybėse ir darbuose. Jie jaučiasi laimingi, kai partneris būna geros nuotaikos bendraudamas ir su aplinkiniais asmenimis. Tvirtuose santykiuose mes norime, kad mūsų partneris visiškai realizuotų save, savo potencialą, atrastų naujus susižavėjimo objektus, išmoktų ko nors naujo.

O štai santykiai, kuriuose vyrauja emocinė priklausomybė, sukuria atotrūkį, neskatina tobulėjimo, labai apriboja. Kai esame emociškai priklausomi, vos vienintelė mūsų draugų frazė gali mus išmušti iš vėžių arba kaip tik pakylėti į aukštumas. Tad trumpai tariant – sveiki santykiai mus skatina augti ir tobulėti, o grįsti emocine priklausomybe – priverčia vergauti.

Ką daryti, jeigu papuolėte į emocinius spąstus

Pirmiausia, pripažinkite tai ir reaguokite ramiai. Taip pat pamąstykite, kokią naudą gaunate iš tokių santykių, pavyzdžiui, emocinį saugumą, artumo jausmą, pagarbą, jaučiatės įvertinti, galbūt netgi išsivaduojate iš liūdesio, perkeliate savo atsakomybę kitiems?

Pasistenkite būti su savimi kuo atviresni ir pripažinkite, kad tokie santykiai nėra naudingi, jie jus slopina ir neskatina asmenybės augimo, todėl vertėtų suvokti, kad ateityje patirsite sunkių emocinių išgyvenimų. Jeigu matote, kad susidoroti darosi sunku, kreipkitės pagalbos ne į savo prisirišimo objektą, bet į kitus žmones, pavyzdžiui, psichologus.

Pabandykite nuo partnerio atsiriboti, atitrūkti, leiskite laiką be jo. Jeigu kalba eina apie sutuoktinį, draugę, artimą žmogų, stenkitės įsilieti į veiklą, kur yra daug naujų žmonių. Duokite vienas kitam laisvę ir nesistenkite kontroliuoti kito žmogaus bei jo daromų žingsnių.

Tai nėra lengva, bet normalu ir priimtina. Natūralu, kad gali užklupti liūdesys, tačiau jį reikia išgyventi, o ne nuslopinti, kadangi tik taip išsivaduosite, nemalonus periodas tikrai pasibaigs, kai atrasite savo gyvenimo tikslus ir suprasite, kad kitas žmogus negali juo tapti, kad tai jūs kontroliuojate savo pasaulyje vykstančius dalykus.

Kelkite savivertę, prisiimkite atsakomybę ir pradėkite patys spręsti, kad jums tinka, o kas ne. Kadangi tik taip galėsite daryti tai, kad jums iš tikrųjų patinka.

Parengė Ji24.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.