Kaip tai, ką kalbame, gali paveikti vaiko temperamentą?

0


Iliustracija: Rhone / Unsplash

Žurnale „Vystymosi psichologija“ aprašytas eksperimentas, kurio rezultatai rodo, kad ne tik tai, ką mes sakome, bet ir kaip tai pasakome, gali turėti įtakos vaiko emocinių bruožų formavimuisi, jau nuo ankstyvos vaikystės. Anksčiau manyta, jog temperamentas yra įgimtas, tačiau šis tyrimas parodė, kad aplinka taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį.

Tyrimo metu vaikai (15 mėnesių amžiaus) buvo mokomi, kaip žaisti su žaislais, kol sėdėjo tėvams ant kelių. Kitas mokslininkas sėdėjo šalia ir demonstravo neutralią („Tai įdomu“) arba piktą („Tai erzina“, griežtu balsu) reakciją, kol kūdikiai stebėjo demonstraciją. Vėliau jie leido vaikams laisvai žaisti su žaislais. Vaikučiai, kurie girdėjo piktas reakcijas, mažiau norėjo žaisti su žaislais nei tie mažyliai, kurie girdėjo neutralias reakcijas.

Ir ką gi tai reiškia tėvams? Pirma, matome, jog tai, ką mes sakome, ir kaip tai darome, paveikia vaiką ne tik esamuoju laiku, bet turi įtakos ir kitoms panašioms situacijoms. Iš to, ką mes žinome apie smegenų vystymąsi, yra tikėtina, kad jei tas pats stimulas kartosis situacijomis, o ypač jei tokia patirtis reikšis skirtingose situacijose, vaiko reakcija gali tapti pastoviu reagavimu į naujus stimulus būdu. Tai reiškia, jog vaikas gali išmokti būti abejojančiu, išsigandusiu, dėl įvairių dalykų, su kuriais susiduria aplinkoje.

Tėveliai šią informaciją gali panaudoti pozityviai. Galima naudoti pozityvų toną arb pozityvius teiginius, kai kūdikis ar mažas vaikas stebi naujus jam reiškinius, – taip padėsime jiems reaguoti pozityviai. Dažnai vaikų patirimas sunkumas yra tamsos baimė. Kai mano vaikai buvo kūdikiai, aš nešiojau juos tamsoje dainuodamas apie tai, kaip šaunu yra būti tamsoje. Nei vienas iš jų nebijojo tamsos. Naudojau griežtą balsą ir žodį „Nesaugu“, kai mačiau, kad jie ėmėsi arba ruošiasi imtis žalą nešančių dalykų, ar kai reikėjo patraukti juos iš situacijos.

Aš noriu paskatinti Jus būti sąmoningais tam, ką ir kaip sakote, kad Jums lengviau sektųsi skatinti vaikus tyrinėti ir sąveikauti su aplinka, ypač svarbu, kad jie saugiai jaustųsi tyrinėdami ir būdami su naujais dalykais. Kai matote juos veikiant tinkamus dalykus, Jūs galite sakyti pozityvius ir motyvuojančius teiginius, taip pat naudokite skatinantį toną. Naudokite šiuos patarimus paskatinti vaikus mokytis naujų dalykų ar įgyti naujų įgūdžių.

Vaikų – tėvų komunikacija yra esminis dalykas įgyvendinant svarbiausius tėvystės uždavinius, kaip antai, formuoti artimą ryšį, suprasti vaiko požiūrį, nustatyti tinkmas ribas, mokyti juos įgūdžių, vertybių ar perduodant žinias. Tapkite sąmoningi tame, kaip Jūs bendraujate su savo vaiku, ir kaip tai veikia jį ar ją. Modifikuokite bendravimo stilių, remkitės tuo, ką išmokstate, mokykitės formuluoti, pasirinkti teiginius dar prieš juos ištardami. Šie pokyčiai pakeis Jūsų tėvystės stilių, ir netrukus Jūs pastebėsite, kad atsakote vaikui greitai, labai pozityviu ir efektyviu stiliumi.

Parengė Inga Polikevičiūtė | Vaikų psichologė
El.p. vaikupsichologei@yahoo.com, tel.: 8 603 54862

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here