Kaip teigiamai save vertinti, kai atrodo, kad jūs nelaimingiausias(-a) žemėje?…

0

“Norėjimas būti kažkuo kitu – švaistymas to asmens, kuris esi tu”, – Marilyn Monroe.

Norėti būti savimi, tai galima, bet kaipgi išlikti tokiu(-ia) ir dar, negana to, savimi pasitikėti ir vaikščioti aukštai iškėlus galvą (juk to, rodos, reikalauja mūsų šiuolaikinė visuomenė)? Ypač, kai socialiniuose tinkluose kolegos, buvę klasės draugai ir kiti pažįstami dalijasi nuotraukomis iš Mauricijaus, Havajų, Seišelių ar kitų vietų, kurias jūs matėte tik žemėlapyje. Net ir, atrodė niekam tikusi Marytė iš paralelinės klasės, pradėjo šaudyti lanku bei autostopu apkeliavo Europą, o jūs neturite nei laiko, nei jėgų net iki Rygos nukeliauti. O ir pinigų tam nelieka. Ir kaip šiame pasaulyje, pilname aikčiojimų iš laimės (bent taip atrodo interneto platybėse), jūs dar gyvenate? Patys nesuprantat?…

Galvos laikymas aukštai arba, kitaip tariant, savęs vertinimas, pasak T. Quatman ir kt. (2000), yra susijęs su santykiais su kitais žmonėmis, saugumo jausmu, patrauklumu, populiarumu, pasiekimais ir sveikata. Ir vėl atrodo kalba pasisuka apie populiarumą, pasiekimus, patrauklumą – visa tai, ką matote socialiniuose tinkluose, bet ne savo gyvenime. Tačiau yra taip: kaip apie save galvosite, taip ir bus. Dauguma psichologų teigia, kad apie save reikia galvoti šiek tiek geriau nei yra iš tikrųjų. M. Hosogi ir kt. (2012) sako, kad teigiamų dalykų išgyvenimas gali didinti savivertę. Ir, jei negalite teigiamų dalykų išgyventi Havajuose, Seišeliuose ar dar bala žino kur, darykite tai namuose – pagulėkite vonioje, paskambinkite seniai matytiems draugams, pažaiskite vaikystėje mėgtą žaidimą. Taip po truputį didinsite savo savivertę, o aukšta savivertė turi įtakos geros ateities kūrimui, santykių kokybei, laimei bei gerovei (Gudonis ir kt., 2008; Baumeister, 2003; Furnham, Cheng, 2003; Trzesniewski ir kt., 2003) Menka savivertė priešingai – turi įtakos depresiškumui, socialiniams sunkumams, kitoms elgesio ir emocinėms problemoms (Malekiha ir kt., 2012; Kutob ir kt., 2010; Hosogi ir kt., 2012).

Betgi kas mums trukdo padaryti atrodo tokį paprastą dalyką – tiesiog gerai apie save galvoti? Yra tokie keturi mūsų įsitikinimai, kurie, nors velniai griebtų, kartais verčia mūsų galvą lenktis žemyn. Tai nekompetentingumo įsitikinimas arba kitaip „aš negaliu“, savęs nuverrtinimo įsitikinimas – t. y. – „aš niekam tikęs“, kitų pirmumo jausmas arba „man nevertėtų“ bei pažeidžiamumo jausmas – kitaip tariant – „aš pernelyg išsigandęs“. Toliau aptarsime, kaipgi šiuos blokuojančius įsitikinimus pakeisti. Taigi pasiruošę?

Nekompetentingumo įsitikinimas „aš negaliu“

Taip, tiesa, kažko jūs negalite padaryti, bet daug ką ir galite, gal net daugiau ką galite nei negalite. Kad įsitikintumėe tuo, pasiimkite popieriaus lapelį, per vidurį nubrėžkite liniją. Dešinėje lapo pusėje parašykite: „Ką aš galiu“, kairėje – „Ko aš negaliu“. Kiekvienoje skiltyje parašykite po 10 punktų: ką galite padaryti ir ko ne. Jeigu sunku sugalvoti, ką sugebate, pagalvokite, ką jums sako kiti: gal esate puikus klausytojas ar stilingai rengiatės. Net, jei galvojate, kad dalykai, kuriuos sugebate, yra kvaili ar menki, vis tiek parašykite ir pamatysite, kaip bus lengva įsitikinti, kad daug dalykų galite padaryti. Ir netgi puikiai.

Savęs nuvertinimo įsitikinimas arba „aš niekam tikęs(-usi)“

Kad neužkluptų tokios mintys, svarbu turėti įgyvendinamus lūkesčius sau. Iš savo patirties galiu pasakyti, kai man buvo 18, tada atrodė, kad, kai sueis 30, jau turėsiu savo būstą, šeimą, būsiu savo karjeros viršūnėje. Artėjant 30-ies metų sukakčiai net nepanašu, kad ką nors iš šių lūkesčių būčiau išpildžius (negi man vienai taip nutiko?). Beje, aukštesnė savivertė gali padėti susirasti geresnį darbą ar gauti didesnį atlyginimą, juk, kai labiau pasitikėsite savimi, galėsite prašyti didesnio atlyginimo, darbo pokalbiuose labiau pasitikėsite savimi. Žmonėms su menka saviverte, reikia pritarimo iš kitų, patvirtinimo, kad jie gerai elgiasi, todėl darbe gali būti sunku, ypač ten, kur yra konkurencija. Ir vėl grįšiu prie socialinių tinklų – bestebint Marytės, Birutės ar Onutės gyvenimus – atrodo, kad jos savimi pasitiki ir išpildė jūsų lūkesčius su kaupu ir dėl to pasijutote dar labiau niekam tikęs, nes, atrodo tik jūs nesugebėjote užsidirbti namo, susirasti vyro (žmonos), užimti direktoriaus(-ės) pareigų. Bet vėlgi čia jūsų darbas su savimi – nustokite lyginti save su kitais ir kelkite sau mažesnius tikslus, kuriuos galite išpildyti. Galiu duot ranką nukirst, kad nei Marytė, nei Birutė, nei Onutė negyvena idealaus gyvenimo. Neegzistuoja nei idealūs namai, nei idealūs vaikai, nei idealūs darbai, nei idealūs santykiai.

Surašykite savo tikslus

Siūlau susirašyti savo tikslus (pamenate – realius ir išpildomus) ir dėti pliusiukus prie kiekvieno pasiekto, pamatysite, sąrašas greit taps su daug pliusiukų, o jūs būsite savimi patenkintas(-a) dėl pasiektų tikslų. Kad pasitenkinimą išlaikytumėt ir būtumėt motyvuoti siekti tikslų – nepamirškite jų atšvęsti. Už kiekvieną pasiektą tikslą (atlikote užduotį darbe, numetėte kilogramą, susitvarkėte namus) pasidovanokite sau mažą dovanėlę (nusipirkite naują drabužį, pažiūrėkite mėgstamą serialą, suvalgykite plytelę šokolado). Tikslai gali būti ir labai mažyčiai – nepavėlavote į darbą, užsirišote kaklaraištį, išsilyginote švarką…

Įsitikinimas – „man nevertėtų”

Kitas negeras mūsų įsitikinimas – kitų pirmumo jausmas („man nevertėtų“). Kartais mes bijome imtis kažkokios veiklos, nes bijome padaryti klaidų, bijom, kad kažko nesugebėsim, bet, kaip minėjau, nieko nėra idealaus, todėl ir klaidas, nesėkmes, turim priimti kaip tobulėjimą bei pamokas ir taip didinti savo savivertę. Atverkite kelią naujiems darbams, naujoms mintims, naujoms pažintims. Žinau, kartais gali būti baisu, kad, užsimezgus naujai pažinčiai, gali atrodyti, kad esate neįdomus(-i), nuobodus(-i), naujasis pažįstamas(-a) jus gali palaikyti kvailu(-a), negražiu(-a) ir pan. – bet tik prisiimdamas(-a) riziką, galite patobulėti ir pasiekti tikslų. Beje, tik sveikas, savimi pasitikinti žmogus gali užmegzti sveikus santykius su kitais. Taigi nepamirškite, iš klaidų mokomės ir išeinam iš savo komforto zonas – t. y. – rizikuojam truputį daugiau nei esam pripratę. Ir, vėlgi grįžtant prie Maryčių, Onučių ir Biručių – nustokite save lyginti su kitais. Niekas taip nemenkina mūsų savivertės, kaip lyginimas savęs su kitais. Onutė turi didesnį namą, Marytė sveria mažiau, Jonas turi daugiau draugų… Ach, sakiau nustokite lyginti! Jūs turite varžytis tik su vienu žmogumi – pačiu savimi! Mažiau praleiskite laiko su tais žmonėmis, su kuriais nesijaučiate komfortabiliai (įskaitant naujienų sekimą socialiniuose tinkluose!).

Įsitikinimas – „aš pernelyg išsigandęs(-usi)”

Ketvirtas įsitikinimas – pažeidžiamumo jausmas („aš pernelyg išsigandęs”). Kad būtumėt ne toks pažeidžiamas(-a) vietoj savęs kritikavimo – būkite savo paties(-ios) geriausias draugas. Situacijose, kurios jus gąsdina, pagalvokite: kaip šioje situacijoje galėtų man padėti geriausias draugas(-ė)/mama/sesuo. Ir padarykite tai, ką jums atrodo jie patartų daryti. Tai jums padės konstruktyviau elgtis. Sutikus savo geriausią draugą(-ę)/mamą/sesę paklauskite jų, ką jie apie jus galvoja, nes dažnai mes kitų nuomonę labiau vertinam nei savo. Beveik galiu garantuoti, kad artimi žmonės jums pasakys daugiau gerų dalykų nei jūs apie save galvojate. Konstruktyvų elgesį taip pat paskatintų pozityvus mąstymas. Pagalvokite, ką ši situacija jums gali duoti ateityje, ką jūs išmoksite iš jos. Beje, kuo dažniau papuolate į situacijas, kurios jus gąsdina, tuo lengviau su jomis susitvarkyti.

Dar keli dalykai

Be šių įsitikinmų, yra dar keli dalykai, kurie didina savivertę – nepatikėsite, bet, kai būnate geras(-a) kitiems, tai pradedi ir save geriau vertinti. Kaip būti geru(-a)? Palaikykite atidarytas duris pro jas einančiam žmogui, išklausykite žmonių, kurie nori kažką papasakoti (tikrai žinote tuos atvejus stotelėse ar viešajam transporte), vairuojant užleiskite įvažiuoti kitą mašiną prieš jus, padėkite senyvo amžiaus žmonėm įlipti troleibusą. Pamatysite, kaip pats(-i) pasijusite geriau, o ir aplinkoje bus daugiau gerumo – kaip sakant, norėdami pakeist pasaulį – pradėkite nuo savęs. Be padėjimo kitiems minėtais dalykais, dar, jei padėsite kitiems, geriau apie save galvoti, kitaip tariant prisidėsite prie kitų savivertės didinimo, tai ir jūsų savivertė nuo to tik didės. Drąsinimai, komplimentai kitiems – puikus būdas tą padaryti. Taigi savivertės didinimas bus naudingas ne tik jums, bet ir aplinkiniams.

Žinau, viskas gali atrodyti ne taip paprasta. Savivertės didinimas gali užimti laiko, turite būti kantrus(-i), tačiau rezultatas jus nustebins. Svarbu nepamiršti dėl ko jums reikalinga didesnė savivertė, o reikalinga ji dėl karjeros, dėl teigiamo požiūrio į gyvenimo sunkumus, dėl tikslų pasiekimo (kai pamatysite, kad galite pasiekti mažus tikslus, galėsite siekti vis didesnių), galėsite užmegzti santykius su naujais žmonėmis, dėl to, kad, kai labiau pasitikėsi savimi, energiją nuo jaudinimosi galėsi nukreipti į pozityvius dalykus, būsite sveikesnis(-ė), matysite ne tik savyje daugiau teigiamų dalykų, bet ir aplinkiniuose ir dar begalę teigiamų pusių. Sąrašą galite pratęsti, juk kiekvienas yra individualus ir nepakartojamas, bet, garantuoju, kiekvienas nori gerai save vertinti. Beje, jeigu turite vaikų, tai labai svarbu jiems taip pat suteikti sąlygas, kad jie užaugtų su aukšta saviverte. Pasak T. Quatman ir kt. (2000) vaiko savivertė susijusi su santykiais su tėvais, todėl svarbu, kad vaikas jaustų iš jūsų palaikymą, nes emocinis palaikymas vaikui yra ypatingai susijęs su ji saviverte ( Cooper ir kt., 1983). Vaikams, kaip ir suaugusiems, taip pat labai svarbūs santykiais su draugais, todėl tėvai dažnai daro klaidą vaikui suplanuodami dieną: mokykla, šokiai, krepšinis, pamokų ruoša…savaitgaliais varžybos. Bet dabar taip madinga: „mano vaikas viską moka“, o draugams laiko ir nelieka.

M. Kutob ir kt. (2010) tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų išvaizda turi įtakos savivertės pokyčiams. Paaugliams būna svarbu gražiai rengtis, stilingai atrodyti ir dažnai tėvai į tai neatsižvelgia, kad išvaizda turi įtaką ir jų psichologinei būsenai, pasitikėjimui savimi. Pasitikėjimas savimi turi įtakos geresniems rezultatams. Gali atrodyti, kad, nupirote sūnui/dukrai stilingą švarką – ir dešimtukais mokytis pradės. Kaip minėjau už rezultatus reikia apdovanojimo, todėl geriau būtų, jei stilingą švarką nupirktumėte po to, kai vaikas parneš dešimtuką. Pasak M. Hosogi ir kt. (2012), teigiamų dalykų išgyvenimas taip pat gali pakeisti vaikų savivertę teigiama linkme. Todėl vaiką apdovanokite ne tik materialiais dalykais, bet veikite tai, kas jam patinka: eikite pasivažinėti nuo kalno su rogutėmis (tam nepireiks ir pinigų, kas galėjo pasirodyti).

Vaikai su aukšta saviverte yra lengviau sukalbami, nes turi daugiau kantrybės, todėl ir tėvams lenviau, o vaikai su menka saviverte yra linkę pasiduoti grupės įtakai: gali pradėti vartoti narkotikus, alkoholį. Taip pat neigiamai save vertinantys vaikai ne tik dažniau būti patyčių objektais, bet ir patys iš kitų tyčiotis, juk geriausia gynyba – puolimas. Gynyba yra puolimas tiems, kas turi problemų su saviverte (ir ne tik vaikams), nes žmonės, turintys aukštą savivertę, reaguoja į kitų neigiamas pastabas neigiamai, o tie, kurie savimi pasitiki, nekonstruktyvią kritiką ignoruoja, o iš konstruktyvios mokosi.

Išsiaiškinome, kad savivertė svarbi jums, jūsų vaikams, jus supantiems žmonėms. Taigi sėkmės didinant savivertę ir auklėjant vaikus!

Psichologė Aistė Jankauskaitė
Tel. nr: +37062767285
el.paštas: jankauskaiteaiste@gmail.com

Literatūra:

1. Baumeister R. F., Smart L., Boden J. M. Relation of Threatened Egotism to Violence and Aggression: The Dark Side of High Self-esteem // American Psychological Association, 1996, vol. 103(1), p. 5-33.
2. Cooper J. E., Holman J., Braithwaite V. A. Self-esteem and Family Cohesion: the Child‘s Perspective and Adjustment // Journal of Marriage and Family, 1983, vol. 45(1), p. 153-159.
3. Furnham A., Cheng H. Perceived Parental Rearing Style, Self-esteem and Self-criticism as Predictors of Happiness // Journal of Happiness Studies, 2003, vol. 5(1), p. 1-21.
4. Gudonis V., Samašonok K., Gudžiūnaitė R. Globos namų auklėtinių ir paauglių, gyvenančių su abiem tėvais, savęs vertinimo ypatumai // Ugdymo psichologija, 2008,t. 19, p.7–17.
5. Hosogi M., Okada A., Fujii C., Noguchi K., Watanabe K. Importance and Usefullness of Evaluating Self-esteem // Biopsychosocial Medicine, 2012, vol. 6(9), p. 1-6.
6. Kutob R. M., Senf J. H., Crago M. Concurrent and Longitudinal Predictors of Self-esteem in Elementary and Middle School Girls // Journal of School Health, 2010, vol. 80(5), p. 240-248.
7. Malekiha M., Abedi M. R., Baghban I. Personality, self-esteem predictors of happiness and depression among high school student in Iran // Interdisciplinary Journal of Contemporary Research in Business, 2012, vol. 3(10), p. 569-580.
8. Quatman T., Watson C. M. Gender Differences in Adolescent Self-esteem: an Exploration of Domains // The Journal of Genetic Psychology, 2001, vol. 162(1), p. 93–117.
9. Trzesniewski K. H., Donellann M. B., Robins R. W. Stability of Self-esteem across the Life Span // Journal of Personality and Social Psychology, 2003, vol. 84(1), p. 205-220.

Iliustracija: Yousef Al Nasser / Unsplash

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here