Kaip teisingai pasakyti „ne“?0 (0)
Daugeliui žmonių atsakyti į pasiūlymą ar prašymą žodeliu „ne” būna labai sunku. Tačiau tai nėra įgimtas talentas, labiau – itin naudingas įgūdis, kurį tikrai verta lavinti. Pasakę „ne” nereikšmingiems dalykams, jūs turėsite daugiau laiko tam, kas svarbu. Atsisakę dėmesį blaškančių smulkmenų, galėsite susikoncentruoti į didelį darbą. O jei mokėsite pasakyti „ne” pagundoms, turėsite sveiką ir gražų kūną, skelbia tinklaraštis James Clear.
Atrodo, paprasta, tačiau iš tikrųjų nemokėjimas pasakyti „ne” yra gana opi problema, dažnai minima net sėkmingų verslininkų. Labai sunku pasakyti „ne” daugybei dalykų – susitikimams su draugais, papildomam darbui, skaniam maistui. Tai sudėtinga užduotis ir ne visi su ja susidoroja. Tačiau tyrimais nustatyta, kad net mažytis pokytis gali padaryti didelę įtaką gebėjimui atsisakyti.
Tyrimas
Remiantis žurnale „Consumer Research” publikuoto tyrimo rezultatais, 120 studentų buvo padalinti į dvi grupes. Į pirmą grupę patekę tiriamieji turėjo sakyti „aš negaliu”, o į antrąją – „aš nenoriu”. Pavyzdžiui, kai abiem grupėms buvo pasiūlyta pasivaišinti ledais, vieni atsakydavo „aš negaliu valgyti ledų”, o kiti – „aš nenoriu ledų”. Daug kartų pakartoję šias frazes skirtingose situacijose, studentai užpildė tyrimo blankus ir išėjo, manydami, kad eksperimentas pasibaigė. O iš tikrųjų jis tik prasidėjo. Kai studentai po vieną įeidavo į auditoriją atiduoti blanką su atsakymais, jiems buvo pasiūlyta pasirinkti šokoladinį batonėlį arba javainį su grūdais. Ir štai kas atsitiko. Studentai iš grupės „Aš negaliu” pasirinkdavo šokoladinį batonėlį 61 proc. atvejų, kai tuo tarpu studentai iš grupės „Aš nenoriu” – tik 36 proc. Taigi šis paprastas formuluotės pakeitimas ženkliai padidino tikimybę, kad žmogus pasirinks sveikesnį maistą.
Kodėl „Aš nenoriu” geriau nei „Aš negaliu”
Mūsų žodžiai yra mūsų jausmų išraiška. Be to, naudojami žodžiai turi grįžtamąjį ryšį su mūsų smegenimis ir veikia mūsų elgesį. Pavyzdžiui, kaskart, kai mes pasakome „aš negaliu”, atgalinis ryšis praneša, kad esame apriboti. O „aš nenoriu” savo ruožtu informuoja, kad mes patys kontroliuojame situaciją ir renkamės sąmoningai. Šių niuansų žinojimas gali padėti atsikratyti žalingų įpročių ir vietoj jų įgyti naudingų. Psichologė, kelių knygų autorė, Heidė Chalvorson (Heidi Halvorson) dirba Kolumbijos universiteto Motyvacijos tyrimo centre. Štai kaip ji paaiškina skirtumą tarp šių dviejų frazių: „Žodžiai „aš nenoriu” išreiškia pasirinkimą ir yra suvokiami kaip teisingas sprendimas. Tai tarsi mūsų valios ir nusiteikimo įtvirtinimas. O „aš negaliu” nėra pasirinkimas, tai apribojimas, kurį mes patys sau priskiriame. „Aš negaliu” griauna mūsų pasitikėjimą savo jėgomis ir jausmą, kad mes valdome situaciją.
Kaip panaudoti tai praktiškai
Kasdien mes susiduriame su aplinkybėmis, kai reikia pasakyti „ne”, bet nepavyksta. Įsivaizduokite tokias eilines situacijas: jums baigiant pietauti padavėjas pasiūlo desertą; norisi praleisti treniruotę ir pasilikti namie prie televizoriaus; susirašinėjate su draugais ir kalbate telefonu vietoj to, kad susitelktumėte ties iš tiesų svarbiais darbais. Sąrašą galima tęsti be galo. Mes kartais net nepastebime skirtumo reaguodami į šiuos įprastus gyvenimo epizodus. Tačiau nenuvertinkite teisingai ir laiku pasakyto „ne” svarbos.
„Aš negaliu” ir „aš nenoriu” – šių žodžių prasmė labai panaši, tačiau jie sukuria stulbinamai skirtingą psichologinį poveikį. Tai nėra tik žodžiai. Jie yra jūsų įsitikinimų ir elgesio atspindys. Sugebėjimas atsispirti pagundoms yra svarbus ne tik fizinės sveikatos palaikymui, bet ir kasdieniam jūsų veiklos produktyvumui. Paprastai tariant, jūs galite būti savo paties žodžių auka, o galite būti savęs kūrėju – rinktis tik jums.
Nedežda Kovaliova-Matiukienė / ve.lt