Lietus, drėgmė, pilkuma. Rankos nusvyra, nesinori nieko daryti. Bet vos tik išlenda saulė, nuotaika stebuklingai pagerėja. Mes žinome, kad oro temperatūra veikia mūsų laimės ir pasitenkinimo gyvenimu pojūtį. Pasirodo, temperatūra už lango veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir organizmo būklę, rašo psychologies.ru.

4244526592_cf0f8af3a21. Esant žemesnei temperatūrai, geriau miegame

Ideali temperatūra miegui – 15-20 laipsnių! Kai kūno temperatūra sumažėja, mūsų smegenys automatiškai pasiruošia pereiti į miego režimą. Ir atvirkščiai – karštame ir drėgname klimate mūsų smegenims pasiruošti miegui yra sunkiau. Todėl atėjus vasarai kai kuriems žmonėms sunkiau užmigti.

2. Vasarą sumažėja kraujospūdis

Tai įvyksta dėl bendrai pasikeitusio atmosferos slėgio. Dar viena priežastis – šaltoje temperatūroje žiemą ir rudenį mūsų kraujagyslės susitraukia, tad arterinis kraujospūdis natūraliai pakyla. Todėl nenuostabu, kad pavasarį daugelis mūsų pajunta didelį palengvėjimą.

3. Kai šilta, tampame išradingesni

Mičigano universiteto psichologai atrado įdomų dėsningumą: tam, kad mūsų per žiemą gerokai pavargusios smegenys pradėtų dirbti su naujomis jėgomis, labai svarbu, kiek laiko praleidžiame gryname ore. Jei į skaisčią, raibuliuojančią vasaros dieną žiūrėsime pro biuro langą, poveikio nebus. O pasivaikščiojimas gryname ore padės perkrauti smegenis. Pasinėrę į kvapų ir ryškių spalvų įvairovę mes patiriame sensorinį džiaugsmą, o mūsų jutimo organai, per žiemą pavargę nuo monotoniškų dirgiklių, pagaliau gali funkcionuoti visu pajėgumu.

4. Lietus ir drėgnas oras sustiprina alergiją

Daugelis alergiškų žmonių negali džiaugtis žydinčiais sodais, prieš tai nepasitikrinę, ar turi antihistamininių priemonių. Jie svajoja, kad lietus kuo greičiau nuplautų žiedadulkes ir ore skraidančius alergenus. Bet kai tampa drėgna ir prasideda audra su perkūnija, alergija gali paūmėti, nors mes ir galvojame, kad po lietus oras tampa švaresnis. Tai galima paaiškinti tuo, kad prieš prasidedant lietui, oro masės ima judėti: pakyla vėjas, kuris pakelia žiedadulkių daleles į orą, ir nuneša jas net ten, kur nėra žydinčių medžių.

Tad jei jums ašaroja akys, nors šalia nesimato dirginimo šaltinių, gali būti, kad šiuo metu kvėpuojate barkūnų ir dobilų žiedadulkėmis, atneštomis iš tolimų pievų.

5. Saulės šviesa padeda įveikti depresiją

Sezoninės depresijos sunkiai išgyvena iki šiltų saulėtų dienų. Tie, kas nuo pirmų pavasario dienų nors 30 minučių kasdien praleidžia lauke (būtinai dienos metu), pastebi, kad po to visą dieną juos lydi gera nuotaika. Mičigano universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, ypač svarbu bent pusvalandį praleisti gryname ore tiems žmonėms, kurie linkę į sezoninę depresiją. Vasarą tiems, kas yra linkęs į depresiją, naudinga kiek pakeisti savo grafiką ir pradėti anksčiau keltis. Prisiminkite: kuo daugiau laiko praleidžiame be dirbtinio apšvietimo, tuo stipriau jaučiame teigiamą saulės poveikį mūsų nuotaikai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad depresyvios mintys linkusios grįžti karštą dieną prieš audrą arba dienomis, kai oro drėgnumas padidėjęs.

6. Švelniame klimate žmonių nuotaika geresnė

Pasirodo, atlikta daugybė tyrimų, kaip temperatūra už lango veikia mūsų laimės ir pasitenkinimo gyvenimu lygį. Tačiau įdomu tai, kad idealiausi gyvenimui yra ne šilti kraštai, kaip pagalvotų kiekvienas iš mūsų, bet šalys su kiek šiltesnėmis nei įprasta žiemomis ir vėsesnėmis vasaromis. Tokių šalių gyventojai subjektyviai laiko save laimingais daug dažniau, nei kitokio klimato šalių gyventojai (tyrime dalyvavo 67 šalių gyventojai). Egzistuoja netgi tokia sąvoka, kaip „maksimalios laimės temperatūra“. Japonų psichologė Joširo Cucuji, išanalizavusi vidutinę metų temperatūrą Osakos mieste (kuri svyruoja nuo plius 3 iki plius 30), nustatė laimės temperatūrą, kuri tesiekia 13 laipsnių. Nors galbūt tiesiog Osakoje esant tokiai temperatūrai prasideda pavasaris? O, pavyzdžiui, statistiniam amerikiečiui vidutinė „laimės temperatūra“ yra 22 laipsniai (+18 gyvenantiems Mičigane ir +30 – Teksaso gyventojams).

7. Žiema ir šaltas oras veikia ir psichinę sveikatą

Kasmet apie 10 mln. amerikiečių patiria sezoninį afektinį sutrikimą, tiesiogiai susijusį su šaltais ir tamsiais mėnesiais. Taip pat pastebėta, kad sustiprėjusios sausros susijusios su išaugusiu nerimastingumo lygiu. Laimei, pavasarį beveik visiems žmonėms nuotaika keičiasi į gerąją pusę. Bet atėjus vasarai pasikeitusi oro temperatūra sveikatai ne tik naudinga, bet gali ir pakenkti.

8. Didelis karštis kenkia smegenims

Anglų kalba karščiausios vasaros dienos vadinamos „dog days“ – „šuniškos dienos“. Mintyse iškart matome šešėlyje prigulusį, lekuojantį šunį su iškištu liežuviu. Nors šis posakis žinomas dar nuo Antikos laikų – tais laikais jis reiškė laikotarpį liepos pabaigoje, kai danguje iki saulės patekėjimo pasirodydavo Sirijaus žvaigždė iš Šuns žvaigždyno. Senovės Romos gyventojai tikėjo, kad ši žvaigždė pranašauja katastrofas, ir tokiomis dienomis būdavo itin atidūs. Ir mums nereikėtų pamiršti atidumo, kad ir dėl kitų priežasčių. Kai labai karšta, išauga pavojus mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai: mums gresia dehidratacija, o pakeliui į darbą transporte galime patirti šilumos smūgį. Rekomenduojama tokiu metu nešiotis buteliuką vandens, ir vis gurkštelėti iš jo. Taip pat galima nešiotis buteliuką su terminiu vandeniu, kuriuo galima apsipurkšti veidą, jei pasidaro silpna.

9. Kuo už lango šilčiau, nuo stipresnis seksualinis potraukis

Europoje pirmas karštas mėnuo – birželis stabiliai atneša vaisius kitų metų kovo mėnesį – būtent šį mėnesį statistiškai pastebimas 10 proc. gimstamumo rodiklio šuolis. Šis dėsningumas aiškinamas tuo, kad testosterono ir moteriškų hormonų lygis šiltuoju metu išauga. Reikia tuo pasinaudoti.

Parengė delfi.lt