Kaip užauginti savarankišką vaiką?

0

Pagrindinis vaiko auginimo tikslas turėtų būti išleisti savarankišką žmogų į platųjį pasaulį. Todėl visos tėvų auklėjimo strategijos pirmiausia turėtų būti nukreiptos į savarankiškumo ugdymą. Tik čia lengviau pasakyti, nei padaryti.

Mamai, o juo labiau močiutei visada atrodo, kad vaikas dar toks mažas, jį reikia palepinti, nes kas kitas palepins, jei ne mama ar močiutė. Be to, už vaiką atlikti darbus yra daug greičiau ir paprasčiau nei stebėti, kaip vaikas negrabiai bando apsirengti, užsitepti sumuštinį ar išplauti indus.

Kiekvienas žmogus nuo gimimo yra užprogramuotas tapti savarankišku. Jei kada teko stebėti vaiką besimokantį vaikščioti, tai jis eina, krenta, stojasi ir vėl eina, nepaisant nesėkmių ir patiriamo skausmo vykdo misija – vaikščioti. Tik neretai vaiko savarankiškumo misiją sugadina tėvai su hyper globa. Taigi keli principai, kaip užauginti savarankišką žmogų:

1. Pirma ir svarbiausia taisyklė – nedaryti už vaiką nieko, ką jis gali padaryti pats. Sutaupytos kelios minutės dabartyje, ateityje gali virsti sugaištomis valandomis. Jei vaikas jau geba rengtis, tai tegul jis tai daro pats, net jei užtruksite ilgiau, jei geba valgyti pats, nebemaitinkite, savarankiškumo įgūdžiai yra svarbiau už netvarką.

2. Pritaikyti aplinką ir daiktus vaikui, t.y. rūbai turi būti patogūs vaikui pačiam apsirengti, daiktai namuose padėti taip, kad vaikas galėtų juos pasiekti, indai turėtų bųti tokie, kurių bus negaila, jei vaikas sudaužys, rūbai, tokie, kuriuos vaikas gali išsipurvinti, nes savarankiškumo ugdymasis reikalauja aukų.

3. Su vaiku iš anksto aptarti, ką jis geba ir turi padaryti. Augant vaikui, turi augti ir vaiko pareigos. Iš vaiko reikalauti reikėtų visada tiek pat, ne tik tada, kai baigiasi kantrybė ar norisi pasirodyti prieš kitus. Tarkim prieš einant į viešą erdvę, reikia vaikui paaiškinti elgesio taisykles.

4. Būkite kantrūs, nepasiduokite manipuliacijoms. Vaikai tobulai moka manipuliuoti tėvais, todėl nepulkite iškart atlikti darbų už vaiką. Galite sakyti: “Pabandyk dar kartą“, :Tu gali“, „Tau pavyks“, „Dar kartelį“, „Aš tavimi tikiu“.

5. Pasitikėkite vaiku. Vaikas nėra bejėgė būtybė. Leiskite vaikui daryti klaidas ir patirti nesėkmes, nes vaiko psichika bręsta tik per neigiamas emocijas ir sudėtingas patirtis. Mūsų baimę ir nepasitikėjimą vaikas labai greitai pajaučia ir įsibaugina būti savarankiškas.

6. Svarbu tinkamas komandos/užduoties pateikimas. Viena užduotis vienu metu, nes vaikams yra per sunku išgristi tris ar keturis paliepimus ir juos iškart įgyvendinti Užduoties pateikimas turi būti trumpas ir aiškus. Vaikui turime pasakyti, ką daryti, o ne ko nedaryti. Kritikuokite ne vaiką, o jo elgesį.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt
Iliustracija: Michał Parzuchowski

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here