Kaip žinoti, kada duodu iš reikalo, o kada iš meilės?0 (0)
Ar kada nors susimąstėte, kaip atskirti, kada kitais rūpinatės iš reikalo, o kada iš meilės? Štai Arielė klausia: “Esu pastebėjusi, kad man būdinga per daug duoti kitiems. Dažniausiai net nepastebiu, kad duodu, kol staiga pajaučiu, kad esu visai išsekusi. Kaip man prieš ką nors darant, žinoti, ar aš vėl neduosiu “iš reikalo”?”
Kad galėtumėt atskirti, reikia suvokti keletą dalykų. Štai keletas klausimų, kuriuos galite sau užduoti:
- Ar aš duodu todėl, kad privalau būti geras žmogus?
- Ar duodu todėl, kad kiti manytų, jog esu geras žmogus?
- Ar aš duodu, nes jei neduočiau, laikyčiau save savanaudžiu?
- Ar aš duodu tam, kad gaučiau kažką atgal? Žavėjimąsi manimi, patvirtinimą, kad esu geras, nuostabus ir pan., dėmesio, meilės, sekso ir pan.?
- Ar duodu tam, kad kažko išvengčiau? Atstūmimo, nepritarimo, kad būsiu palaikytas savanaudžiu?
- Ar mano davimas nesusijęs su kažkokiais planais ir lūkesčiais?
- Ar aš duodu, arba išduodu save tam, kad išvengčiau konflikto?
- Ar aš jaučiuosi tuščias viduje, ir duodu tam, kad kitas žmogus mane užpildytų?
- Ar aš duodu tam, kad jausčiausi nepakeičiamas kitam žmogui?
- Ar aš duodu iš baimės?
Jei į nors vieną iš šių klausimų atsakėte Taip, vadinasi, jūs duodate iš reikalo.
O jei atsakysite į nors vieną iš toliau einančių klausimų, jūs duodate iš meilės:
- Ar aš duodu, nes man smagu duoti, neturiu jokių su tuo susijusių lūkesčių ir planų?
- Ar aš duodu todėl, kad jaučiuosi pilnas viduje, ir duodu todėl, kad man šiuo metu nebereikia daugiau nieko sau pačiam?
- Ar davimo veiksmas teikia man pasitenkinimą?
- Ar aš duodu žmogui, kuriuo rūpintis yra mano pareiga? T.y. savo vaikui, mano seniems tėvams, ligoniui, kuriuo apsiėmiau rūpintis?
- Tiesiog jaučiu, kad šioje situacijoje reikia duoti?
- Ar duodu todėl, kad duodant pats geriau jaučiuosi?
- Ar duodu iš meilės?
Viską lemia davimo intencija
Ar duodate iš reikalo, ar iš meilės, lemia intencija. Kai duodate tam, kad kontroliuotumėte, duodate iš reikalo. Tokiais atvejais duodant visuomet yra su davimu susiję kažkokie lūkesčiai, planai, kurie tikimės, kad išsipildys. Jūs duodate tam, kad kažką gautumėte atgal iš to žmogaus. Arba kad atrodytumėt kaip geras žmogus dievo akyse. Greičiausiai manote, kad dievas yra vertinantis, ir kad užsitarnauti vietą danguje galima tik atitinkant kažkokius standartus.
Toks davimas yra manipuliacija, ir jis neina iš širdies.
Kai jūsų vidinė intencija yra mylėti save ir dalintis ta meile su kitais, tuomet davimas yra tikra meilės išraiška. Jūs duodate ne todėl, kad jaučiatės tuščias ir jums reikia, kad kiti jus priimtų ir laikytų kažko vertu žmogumi, bet todėl, kad jūs jaučiatės turitis daugiau meilės nei telpa jumyse.
Nors dažnai iš išorės davimas iš reikalo ir iš širdies atrodo taip pat, vidinė energija yra visiškai kita, ir ji priklauso nuo intencijos. Todėl prieš atlikdami davimo veiksmą galite susižinoti savo intenciją, ar tai noras kontroliuoti, ar mylėti – ką jūs iš tiesų jaučiate viduje? Jūs norite kontroliuoti, kai viduje jaučiate baimę, tuštumą, neišpildytus poreikius, ir jūs rūpintės kitais iš meilės, kai viduje jaučiatės pilnas. Pilnas meilės.
[Šaltinis: psichika.eu]
Parengė Vida
Šaltinis: innerbonding.com