Matai, kaip žmonėms sekasi ir atrodo, kad jiems viskas taip lengva ir paprasta? Jie įkūrė verslus, kurie klesti, sukūrė laimingas šeimas. Žvelgi į tokių žmonių gyvenimus ir apima toks lengvas pavydas (o gal net stiprus ir sunkus)? Kamuoja klausimai: o kodėl ne man taip? O kodėl ne aš? Ši situacija labai primena “Desperate Housewives” serialą. Kaltinimai visam pasauliui, žmonėms. Tik ne sau pačiai.

Trypdama ir reikalaudama to, ką turi kiti ir to, ko galbūt tau net nereikia, bet to nori tik todėl, kad turi kiti –  tiesiog negausi. Kodėl? Nes greičiausiai kaltini visus, kad tau kažkada kažkur nepadėjo, kažko nepasakė, kažko nepadarė, nemylėjo, nenupirko, nepagyrė, neišleido, nepagerbė, įskaudino ir taip toliau. Tu įsitikinusi, kad tik todėl tu dabar esi tokioje savo gyvenimo situacijoje? Džiugu, jei situacija puiki. Tokiu atveju straipsnio toliau gali ir nebeskaityti.

Dabar pabanyk ką nors kuo nors apkaltinti mintyse. Padarei? O dabar pabandyk jausti teigiamas emocijas. Ar pavyko? Tikrai ne. Kaltinimai  yra viena iš svarbiausių  ir  stipriausių neigiamų emocijų sukelėjų ir tai įrodo ne vienas žymus knygų autorius, psichologas, o galiausiai ir patiems pabandžius visa tai aišku (bent jau man).  Norėdama gyventi darnoje, kurti puikus santykius šeimoje, darbe, šiaip gyvenime – atsisakyk priežasties – kaltininmų ir pakeisi pasekmes – savo gyvenimo kokybę.

Pirmiausia, kaltindama kitus nieko nepakeisi. Tik tapsi dar labiau surūgusi, neįdomi ir nuolat bambanti “boba”. Nepajusi, kuomet liksi dar ir vieniša. Juk niekam nepatinka būti apkaltintais kažkuo, už ką jie nėra atsakingi. Ypač jautriai į kaltinimus reaguoja artimi žmonės.

Kaip atpažinti kaltinimus? Štai raktiniai žodžiai: “jei ne tu, būčiau baigusi mokslus; jei ne tu, gal jau būčiau laiminga su kitu; jei ne tu….būčiau…jei ne… būčiau; o kodėl…; juk sakiau, kad ne taip…; ką čia pridarei…; nu kiek galima kartoti…; aš juk prašiau…; nu už ką man šitaip…; viską tau atidaviau…”, užpildyk tuščias vietas pati. Sąžiningai.

Labai trumpai apie tai kas populiaru. Šiuo metu itin gausu vaikystės psichologiją, raidą, gabumus nagrinėjančių straipsnių. Tad ypač daug kaltinimų gali sulaukti tėvai. Įsitiki, kad jie ne taip tave užaugino: įskiepijo savimi nepasitikinčio žmogaus sindromą, nerodė tinkamo pavyzdžio kaip būti „moterimi” ar „vyru“, kokia yra vienas kitą mylinčių žmonių šeima, kaip reikia mylėti ir priimti pinigus. Ir pasaka be galo. Tikrai tiesa, kad mes labai daug savų kompleksų, nepasitikėjimo savimi ir pasauliu atsinešame iš vaikystės. Tačiau būtina suvokti, kad dabar jau esame suaugę žmonės. Už mūsų gyvenimą atsakingi nebe tėvai. Tik MES pačios. Mūsų rankose neginčijama teisė keisti viską, kas nepatinka savyje ir savo gyvenime.

Ypač neigiamai veikiantys kaltinimai. Kaltinimai sau pačiai, kurie yra visiškai nereikalingi ir tuolabiau tikrai nepadės tapti geresne moterimi (čia panašiai kaip su Kritika sau.

Stebėk save. Leisk sau klysti: galbūt kažką atlikai netaip, galbūt netinkamai pasirinkai ar ne taip pasakei, o galbūt visiškai susimovei? Nejaugi IMSI ir dar labiau pilsi “žibalo į ugnį”? Papildomai save kamuosi ir kaltinsi, žeminsi, gailėsiesi, pyksi ir skųsiesi? Paklausk savęs, ar nuo to pasijausi geriau? Ar galėsi jaustis pozityvi ir įdomi? Ar nuo to sustiprės pasitikėjimas savimi? Ar nuo to išaugs noras tobulėti? Ir ar sugebėsi tokioje situacijoje įžvelgti pamoką, ją išmokti ir to daugiau nebekartoti? Sunkiai.

Elkis priešingai. Padėkok tėvams už tai, kad čia esi ir gali kurti gyvenimą (jei labai sunku, verta tai daryti su gero psichologo pagalba, kol pilnai ir laisvai galėsi kvėpuoti ir atleisti už tai, kokie tėvai buvo ar visai nebuvo).

Padėkok sau už tai, kad esi, už tai kokia esi ir už tai, kiek daug jau visko išmokai. Galiausiai, padėkok sau už tai, ko nori ir už tai, kad esi laisva viso to sieki.

Tačiau svarbiausia – pasakyk ir priimk tai kaip gryniausią tiesą “Aš pati ATSAKINGA už savo gyvenimą”. Niekas kitas nėra atsakingas už tave, už tavo reakcijas į kitų žmonių poelgius, pyktį, dabartinę situaciją, viršsvorį, tavo laimę ir džiaugsmą – už tavo gyvenimą.

Užduotis:

Surašyk 100 dalykų, kuriuos jau moki/išmokai/mokaisi. Ir suvoksi, kad tik tu pati buvai atsakinga už tai, ką iki šios dienos išmokai, už tai, kokia jau esi šiandien. Toks surašymas padeda pakelti savivertę, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, nes žemą savivertę turi visi, kurie dėl savo gyvenimo situacijų kaltina aplinkybes – jaučiasi bejėgiai kažką keisti. Tad jei jauti poreikį tuos 100 dalykų gali rašyti kiekvieną dieną, kol sustiprėsi ir išaugs pasitikėjimas savimi, suvokimas kas tu esi.

Po to sudaryk sąrašą dalykų, kuriuos dar nori išmokti, įvaldyti, suprasti. Ar tai įgyvendinsi – tik tavo atsakomybė. Pratinkis prie jos, lai tai tampa kasdienine mankšta protui ir sielai.

Labai svarbu užduoti sau klausimą: o gal bijau būti laiminga? Dažnas žmogus nori ir svajoja apie visapusišką sėkmę, bet tuo pačiu ir bijo jos (o tai kaip aš čia be normalių žmonių problemų gyvensiu?). Tie, kurie pasiekė viską, ką norėjo, tikrai to norėjo. Norėjo nuoširdžiai, aiškiai ir tiksliai. Ten, kur aiškūs norai – vietos baimėms nebelieka („Kam ta BAIMĖ reikalinga?“).

Lengva pasakyti, bet…Tobulumui nėra ribų, tad prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą, mokykis valdyti savo reakcijas, mintis, emocijas. Mokykis būti tokia, kokia nori, o svarbiausia priimk atsakomybę už save, savo veiksmus, žodžius, elgesį. Nes tik tu pati kuri tai, kaip gyveni, todėl norėdama būti elegantiška, tikrai negali sau leisit keiktis ar grubiai elgtis, todėl derink mintis su savo elgesiu, visi veiksmai turi būti harmonijoje su tikslu.

Nesi tikra kokia nori būti? Pasaulyje pilna charizmatiškų ir ypatingų žmonių, todėl drąsiai gali rasti pavyzdžius ir į juos lygiuotis.

Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė | charizmatiskamoteris.lt
Iliustracija: Florencia Cárcamo / flickr.com

loading...