Kankina įkyrios mintys, keliančios nerimą, baimę ir blogą savijautą

2

Ir anksčiau sunkiai kovodavau su įtampa bei nerimu, tačiau manau, kad piką pasiekiau prieš kokius du mėnesius, kai susikaupusi įtampa dėl darbo ir mokslų persidavė į blogą fizinę savijautą. Ir žinoma, mane pradėjo lankyti neigiamos mintys, keliančios nerimą: sergu mirtina liga, nepasveiksiu, mano gyvenimo kokybė suprastės, nebegalėsiu džiaugtis gyvenimu, mane dėl to paliks mylimasis ir pan.

Apsilankius pas specialistus dėl fizinių ligų, paaiškėjo, kad visi simptomai yra stresiniai. Pamažu (nors irgi užtruko) nusiraminau ir simptomai pradėjo nykti. Tada, tą nusiraminimo akimirką, turbūt vėl išsigandau, kad vistiek kažkas bus blogai ir trukdys man džiaugtis gyvenimu. Konkrečiai dabar atsigręžiau į savo santykius su mylimuoju.

Mūsų santykiai puikūs, jaučiu abipusę meilę, su juo randu ramybę ir pabėgu nuo kasdienio streso. Tačiau turbūt pasąmoningai pradėjau bijoti kad prarasiu jį. Ir ėmė lankyti įkyrios mintys: prisiminiau kada į kokį kitą vaikiną pažiūrėjau ar pagalvojau, kada be jo kokį vakarėlį ėjau ir bendravau su kitais ir apėmė kažkoks nepaaiškinamas kaltės jausmas, kuris pradėjo mane graužti ir sukėlė įsitikinimą, kad viskas, nebegalėsiu jaustis gerai su savuoju vyru dėl šio kaltės jausmo.

Išsipasakojau jam, pačiai pasidarė juokinga ir palengvėjo, bet tada vėl ėmė suktis įkyrios mintys, kad ne, negali jaustis laiminga, vistiek ką nors susigalvosi ir neglaėsi mėgautis meile. Ir susigalvojau: ėmiau mąstyti apie buvusias simpatijas, konkrečiai dabar apie vieną (bičiulis, kuriam jaučiau simpatiją praeityje), gal kad jis man buvo lemtasis, o ne dabartinis, kad nebūsiu laiminga, nustosiu mylėti ir t.t.

SUPRANTU kad tai TIK įkyrios mintys, kurios yra kaip priedanga mano baimei prarasti santykius ar būti nelaiminga, bet niekaip negaliu jų atsikratyti. Suvokiu skirtumą tarp tikrų jausmų (dabartiniam mylimajam) ir “įsikalbėtų” jausmų (senai simpatijai), suvokiu, kad mano baimė neracionali ir taip jaučiuosi tik todėl, kad įkyrios mintys priverčia mane galvoti kad neigiami dalykai yra tiesa, o teigiami – melas. Tačiau tos mintys mane verčia jaustis blogai tiek dvasiškai, tiek emociškai, tiek fiziškai (nerami širdis, apetito stoka, galvos skausmas) Bet kaip būtų galima sau padėti vėl pasijusti laiminga, kokia buvau ir atsikratyti tų įkyrių minčių?

Ramunė (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Eglė Malokviejūtė

Laba diena, Ramune,

Dėkoju už laišką, kuriame taip nuosekliai papasakojote, kas su Jumis vyksta.

Minėjote, kad jau ir anksčiau jautėte nerimą, kurį suvaldyti būdavo sunku. Mokslininkai nustatė, kad vieni žmonės nuo pat mažens yra labiau linkę nerimauti, kiti – mažiau. Taip pačiai kaip ir vieni žmonės yra labiau linkę į nutukimą, kiti – į svorio kritimą. Gali būti, kad Jūsų organizmas yra labiau linkęs nerimauti ir dėl to gyvenimo eigoje pastebėjote, kad Jus neramina daugiau įvykių ar situacijų, nei Jūsų kai kuriuos pažįstamus. Gerai kai žmogus priima savo įvairumą ir ypatumus, moka prie jų prisitaikyti ir patogiai su jais gyventi, tačiau kartais reikia pagalbos, o ypač, kai tie ypatumai sustiprėja.

Labai gerai, kad suprantate, jog Jūsų susikaupusi įtampa ir nerimas susiję su fizine savijauta. Tai leidžia suprasti, su kuo turėtumėte pirmiausia dirbti. Kilusį nerimą dėl sveikatos nuramino gydytojai, tačiau atrodo, kad nerimas „persimetė“ į kitą sritį, kur būtų sunkiau jį „iškrapštyti“. Taip būna, kai mes apkarpom stiebelius, o šaknys lieka ir nuolat išlenda.

Gali būti, kad Jūsų nerimo šaknys yra Jūsų kertinis įsitikinimas, kad pasaulis yra nesaugus, kuris paskutiniu metu ypatingai suaktyvėjo ir „išlenda“ įvairiomis formomis („sergu“, „mane paliks“ ir pan.). Tik iš šio Jūsų laiško sunku pasakyti, ar tai tikrai yra tas kertinis įsitikinimas, kuris Jums trukdo, gali būti ir kiti įsitikinimai („aš neverta meilės“, „esu bejėgė“ ir pan.), kurie susiformavo ankstyvame amžiuje ir dabar veikia Jūsų savijautą. Vienaip ar kitaip, tas kertinis įsitikinimas „gamina“ Jūsų vadinamas įkyrias mintis, kurios yra Jūsų nerimo išraiška. Ką daryti su tais kertiniais įsitikinimais? Geriausiai šiuo klausimu gali padėti psichoterapeutas, tačiau galite ir pati paanalizuoti iš kur atsirado toks įsitikinimas, kas jį įrodo ir kas paneigia, o tada daryti eksperimentus ir elgtis taip tarsi tas įsitikinimas būtų ne visiškai teisingas, kol ne tik protu, bet ir „širdimi“ tuo patikėsite.

Labai gerai, kad pati suvokiate, jog Jūsų mintys yra tik įkyrios mintys, noriu pridėti, kad šios mintys yra Jūsų smegenų „produktas“: jos yra sukurtos, jos yra veikiamos Jūsų jausmų, patirčių, aplinkos, tačiau jos nėra Jūs. Svarbu nesusitapatinti su savo įkyriomis mintimis, o žiūrėti į jas iš šono, kaip į Jūsų sukurtą produktą. Galima šias įkyrias mintis fiksuoti (užrašyti, žymėti jų dažnį), analizuoti, kiek jos yra teisingos ir klaidingos, galima nuo jų nebėgti, o paskirti joms vieną iš anksto suplanuotą pusvalandį per dieną ir pan. Juk jei paprašysiu Jūsų dabar nepagalvoti apie delfiną, tai ar pavyks? Neramu tai, kad manote, jog Jūsų įkyrios mintys valdo Jus, o ne Jūs jas. Šiuo atveju, reiktų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padėtų „atpainioti“, kas ką valdo ir padėtų dirbti su nerimo „šaknimis“ – kertiniais įsitikinimais. Viltis yra ta, kad Jūsų nerimas yra sukeliamas ne pačios situacijos, o Jūsų minčių, kurios nebūtinai yra teisingos, todėl jas galima keisti ir taip pasijusti geriau.

Taip pat, kaip ir rašiau pradžioje, mūsų psichika ir fizinė savijauta labai tampriai susiję. Todėl nerimą šiek tiek sumažinti gali padėti ir reguliari aktyvi fizinė veikla, kurią galite pritaikyti pagal savo fizinę sveikatą (pavyzdžiui: dviračio mynimas, plaukimas, greitas ėjimas, bėgiojimas, šokiai, mankšta ir pan.). Sportas padėtų keliais būdais: nukreiptų mintis, sutvirtintų kūną ir taip didintų pasitikėjimą savimi, taip pat sudegintų nereikalingą adrenaliną, kuris pagaminamas jaučiant nerimą ir kurio užsibuvimas kraujyje kenkia sveikatai.

Linkiu sėkmės stengiantis sau padėti ir drąsos prireikus kreiptis pagalbos!

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė
Kontaktai: +37062058759, egle@seimospsichologija.lt
Iliustracija: ninocare / pixabay.com

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Ramune, Jūs tokia ne viena. Mane kamuoja to paties pobūdžio problema ir labai panašaus turinio mintys. Vaikšatu pas psichologą, skaitau apie tai, sportuoju, stengiuosi kovoti, ignoruoti, įsiklausyti, susitaikyti/susigyventi su tomis mintimis. Niekas nepadeda. Kartais išgyvenu tikrą košmarą, norisi galvą į sieną daužyti ir rautis plaukus. Kartais – lyg niekur nieko.

    • Sveiki,
      Mane kamuoja tas pats (su ligomis, prislybosmis(noriu ar nenoriu teketi), taciau as iskarto susivokiau kad man reikalinga pagalba, todel kreipiausi i psichologa ir psichiatra. Gydausi ir tikrai pagysiu, zinoma dienu buna visokiu ir minciu buna visokiu, kodel man, kada gi as pagysiu, nepasitikiu medikais, vaistu prirase o jie man nepadeda, lakstau is gydytojo pas gydytoja, taciau nusprendziau apsistoti ties vienu gydytoju ir tegu tos minftys kamuoja-as pagysiu. Pagysit ir jus, tik prasykit pagalbos!

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here