Karalius ir tarnaitė

0 (0)

Iliustracija: Ryan Miglinczy / Unsplash

[arba originali psichoterapija sufijų pasakose]

„Kitados vienoje gražioje šalyje gyveno karalius. Kartą pakeliui į rūmus iš savo karietos karalius pamatė tarnaitę, sėdinčią prie kelio. Nuostabiai graži vergė mergaitė pavogė jo širdį ir karalius … nusiuntė tarną sumokėti jos šeimininkui ir parvesti merginą į rūmus.

Bėgo dienos, vargšė mergina nelaisvėje susirgo, sulyso ir kiekvieną dieną vis labiau blyško …

Į rūmus nuvestas gydytojas paprašė palikti jį vieną su mergina. Švelniai pakalbėjęs ir pažadėjęs saugoti paslaptis, Gydytojas paklausė jos apie praeitį, tad ši ėmė pasakoti iš kur kilusi ir ką veikusi iki tol, kol karalius ją nupirko. O gydytojas tuo metu įdėmiai tikrino jos pulsą. Mergaitės širdis plakė normaliai. Tada gydytojas pradėjo klausinėti apie vietas, kur ji buvo keliavusi. Kai ji paminėjo Samarkandą, merginos širdis ėmė plakti stipriau. Jis paklausė daugiau apie tą miestą ir apie žmones, kuriuos mergina ten sutikusi. Pagaliau ji paminėjo auksakalį, pas kurį dirbo keletą metų, ir jai tariant tuos žodžius, jos širdis pradėjo tiesiog daužytis. Tokiu būdu gydytojas nustatė ligą.

„Jos liga – širdyje, o ne kūne – pasakė jis karaliui. – Kad išgydytume šią merginą, jūs turite įvykdyti mano nurodymus” … Auksakaliui buvo pasiūlyti pinigai … auksakalys … persikėlė į naują vietą.

Karaliaus palaimintas dailus jaunas vyras vedė gražiąją merginą ir jie apsigyveno karališkuose rūmuose. Pora džiaugėsi naujuoju gyvenimu šešis mėnesius, per tą laiką mergina visiškai pasveiko. Tuo metu gydytojas liepė auksakaliui kiekvieną rytą gerti vaistų mišinį. Tas mišinys vaikiną nusilpnino ir nualino, jis tapo toks bjaurus, jog žmona nustojo jį mylėjusi … moteris tapo laisva.”

Šaltinis: Mojdeh Bayat, Mohammat Ali Jamnia. Sufijų šalies pasakojimai. Kaunas: Mijalba. 2003, 149-150 p.