Klientai: Esu 22 metų vaikinas. Mano klausimas būtų dėl emocijų suvokimo ir brandos, tad pameginsiu įvardinti savo padėtį, kad galėtumėte man patarti.

Tiesa sakant, kartais net nežinau ką jaučiu, negalėčiau įvardinti kas tai per emocija ar būsena, tik suprantu kada gerai jaučiuosi ir kada blogai arba vidutiniškai, bet pačių būsenų negaliu įvardinti ir krutine nieko nejaučiu. Gal tai emocijų nebranda ar sutrikimas, jei taip kaip gauti tą brandą?

Esu pastebėjęs, kad visada pro kroso (bėgiojimo) jausdavausi geriau, būdavau laimingas, arba kada daug pravažinėdavau su dviračiu, bet dar šis tas, kažkodėl visada geriau jaučiuosi kai ateina  vakaras, vakaro metu, daug geriau nei būna dieną.

Dar paminėsiu kitas patirtis savo gyvenime. Būdamas 18 metų ir važiuodamas troleibusu į pamokas po bemiegės nakties, pradėjau širdyje jausti baime, o tada išgyvenau meilės emocija gana stipriai apie kelias valandas ir vienos pamokos metu ji praėjo, nors daugiau to niekada nepatyriau, tą meilę jaučiau krūtine.

Esu išgyvenęs ir stiprią baimės emociją dvidešimt vienerių ir didelę ramybę dvidešimt dvejų. Bet galiausiai tos emocijos baigiasi neišlieka po kažkiek laiko, nors jau galvojau ta ramybė liks, bet truko tik kelias dienas.
Ir dar norėčiau papasakoti apie lytinio akto patirtis. Kai prisimenu dvidešimt vienerių pavasarį mylėjausi, tai vyko gan paprastai, bet jokių emocijų tuo metu neišgyvenau, bet tą pačią dieną po kelių valandų išgyvenau kažką stipraus tik akimirką ir tai dingo. Bei apie kitą panašią patirtį užsiminsiu, jau 22 po sekso su mergina grįžtant namo lyg išgyvenau meilę, ramybę, bet vėliau tai praėjo. Nors per daug stipru nebuvo. Ir šiuo metu nejaučiu išliekančių jokių emocijų, tik pasikeičiančias būsenas per visą dieną.

Tad ar reikėtu pradėti mylėtis ar dažnai sportuoti, kad išlaisvinti tas geras emocijas ar tiesiog jos nesubręsta?

Ačiū, lauksiu atsakymo jūsų svetainėje.
Paulius (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė – psichoterapeutė Jurga Gužauskienė:

Laba diena, Pauliau,
Iš Jūsų laiško supratau, kad sunku kalbėti apie savo jausmus ir suprasti ką jaučiate. Tačiau jausti Jūs galite, pats tai įvardinate, problema yra daugiau tai, kad nesuprantate ką jaučiate, todėl būtų galima manyti, kad Jums būdingas tam tikras emocinis deficitas.

Dėl emocinės brandos sunku atsakyti, nes iš teksto nėra aišku ar Jūs sugebate įsipareigoti ilgalaikėje perspektyvoje darbiniuose reikaluose/asmeniniuose santykiuose, kaip Jūs reaguojate į kritiką, ar ji Jūsų „nesugriauna“ iš vidaus; ar esate labiau linkęs rūpintis savimi ar kitais; kuo Jūs gyvenime vadovaujatės, vertybėmis ar emocijomis; kiek Jūs sugebate išreikšti dėkingumą santykyje su kitais; esate linkęs vadovautis protu ar emocijomis. Čia išvardinau labai bendrinius emocinės brandos bruožus, kurie pravers Jums pačiam svarstant kiek Jums tai yra būdinga.

Grįžtant prie galimo emocinio deficito, iš Jūsų pasakojimo sunku pasakyti kas atsitiko, kad keblu ir suprasti ką jaučiate.Kita vertus, tai apie ką Jūs rašote, man labiausiai panašu į Aleksitimiją – kai žmogus negali suprasti ir apibūdinti savo emocijų. Tai nėra atskirai funkcionuojantis sutrikimas, bet labiau pasireiškia greta kitų sutrikimų, tokių kaip depresija, ar įvairūs psichosomatiniai sutrikimai ir yra daugiau apibrėžiamas kaip tam tikras asmenybės bruožas. Taigi, šis terminas yra naudojamas tam tikriems asmens bruožams apibūdinti, yra kilęs iš graikų kalbos, reiškiantis: A – (priešdėlis reiškia „trūksta“), leksis („žodis“) ir thymos ( „jausmai“, „dvasia“, „nuotaika“), todėl verčiant pažodžiui galima sakyti – žodžių trūkumas jausmams apibūdinti.

Žemiau pateikiu orientacinius klausimus, pagal kuriuos Jums bus lengviau suprasti ar Jums gali būti priskirtas Aleksitimijos bruožas:

  • Sunkumas suprasti įvairių tipų jausmus;
  • Sunkumas atskirti emocijas/jausmus ir kūno pojūčius;
  • Ribotas supratimas apie tai, kas sukėlė jausmus;
  • Sunkumas įvardijant jausmus;
  • Ribotas emocinis turinys vaizduotėje;
  • Funkcinis mąstymo stilius;
  • Pasitenkinimo ir malonumo siekimo trūkumas;
  • Kūnui būdingas sustingimas/“sumedėjimas“.

Kalbant apie emocijas, svarbu žinoti, kas tai yra. Daugelis neurofiziolgų emocijas apibrėžia, kaip specifines fiziologines reakcijas. Pagal šį apibrėžimą – Jūs tikrai patiriate emocijas, tačiau problema yra jų suvokime ir atpažinime, o tai jau psichologijos sritis. Grįžtant prie Jūsų laiško, Jūs minite, kad galite jas jausti, tačiau tik tuomet, kai jos būna ypatingai stipriai išreikštos.

Pauliau, atsakant į Jūsų klausimą, „ką su tuo daryti“ – nėra vieno teisingo atsakymo, nes iš Jūsų žinutės sunku pasakyti, ar Jūsų problema yra neurologinė (biologinė patologija), ar psichologinė (auklėjimo metu patirta emocinė trauma, smurtas, nepriežiūra ir pan.).

Tiesą sakant, bet kuriuo atveju nėra vienareikšmio atsakymo, nes tiek biologija, tiek psichologija yra vienas su kitu susiję ir neatskiriami dalykai. Kaip ten be būtų, klausimas yra vertingas, nes žinant Aleksitimijos kilmę, sprendimo variantai skiriasi. Jei tai yra neurologinių struktūrų trauma, kuri atsakinga už emocijų perdavimą, tikėtina, kad pokyčiai gali būti sunkiai grįžtami; išeitis tokioje situacijos yra kompensacinių strategijų mokymasis, ką Jūs jau darote, nes minėjote, kad geriau jaučiatės sportuodamas. Kita vertus, jei struktūros yra nepažeistos, galimai nervinė veikla yra slopinama dėl kitų priežasčių, tad įvairios psichoterapinės technikos tikrai gali praversti ne tik geresniam jausmų atpažinimui, bet daug daugiau, Jūsų patiriami sunkumai siekiant užmegzti ir palaikyti artimus santykius gali būti labiau įsisąmoninti, suprasti, o tai kas tampa labiau suprantama, atneša gyvenimui ir santykiams daugiau prasmės.

„Tai, ką mes paprastai vadiname pabaiga, tėra pradžia, o tam, kad pabaigą pasiektume, pirmiausia turime pažinti pradžią. Taigi, pabaiga visuomet yra ten, kur viskas prasideda…“. (T. S. Eliot).

Jurga Gužauskienė | guzauskiene.lt
Psichologė – psichoterapeutė

Iliustracija: Sharon Christina Rørvik

loading...