Kas atsitinka meilei po vedybų?

5 (1)

Tūkstančiai išsiskyrusių porų kelia sau klausimą: kas atsitinka meilei po vedybų? Iki vestuvių santykiai atrodė idealūs, bet vos tik susituokė, pasirodė, kad meilė ėmė kažkur garuoti it dūmas.

O kaip su tomis poromis kurios neišsiskiria, – ar jie išmoksta gyventi su tuščia vieta, ar yra tiesiog santuokų, kur meilė išsaugoma? Jei įmanoma meilę išsaugoti – kaip tai padaryti? Vieni klausia draugų, kiti – specialistų, treti dvasininkų ar pačių savęs.

Mūsų žmogiškoje psichologijoje giliai įsišaknijęs supratimas, kad santuoka neatskiriama nuo romantiškos meilės. Beveik visi populiarūs žurnalai kiekviename numeryje spausdina mažiausiai po straipsnį apie tai, kaip santuokoje išlaikyti meilę gyvą. Gausu knygų šia tema. Ta pati problema sprendžiama televizijos ir radijo laidose.

Tik kodėl, turėdami visas tas knygas, žurnalus ir praktinę pagalbą, tiek nedaug porų įminė meilės išsaugojimo paslaptį po vestuvių? Pora apsilanko seminare, išgirsta puikių idėjų kaip palaikyti santykius, perskaito žurnale „101 būdas, kaip parodyti meilę”, išsirenka du ar tris, kurie pasirodo ypač geri, išbando ir pamiršta. Likusių 98 būdų nė netaikome ir toliau gyvename kaip įpratę.

Psichologai padarė išvadą, kad pagrindinis žmogaus emocinis poreikis yra meilė, švelnumo poreikis, poreikis jausti, kad kažkam priklausai ir esi mylima(-s). Meilės poreikis yra pagrindinis mūsų emocinių troškimų centras. Dėl meilės įkopiame į viršukalnes, perplaukiame jūras, pereiname dykumas ir ištveriame didžiausius sunkumus. „Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.” sako Paulius savo pirmame laiške korintiečiams [Kor 1, 13:1-13]. Svarbus tikslas yra atkreipti deramą dėmesį į tą meilės rūšį, kuri būtina mūsų emocinei sveikatai.

Kiekvienas mūsų savo viduje turime emocijų rezervuarą, kuris nuolat turėtų būti pripildomas meilės. Kenčiančio partnerio viduje yra nematomas rezervuaras kurio prietaisai rodo, kad jis tuščias. Dėl tokio tuščio meilės rezervuaro tampa nepakenčiamas partnerio elgesys, atšąla tarpusavio santykiai, ima skambėti šiurkštūs žodžiai, atsiranda kritiškumas. Santykius galima atgaivinti jei pavyktų tą rezervuarą pripildyti.

Palaikyti santykiuose emocijų rezervuarą pilną meilės yra lygiai taip pat svarbu kaip automobiliui – atitinkamas kiekis tepalų. Tęsiant santykius su tuščiu rezervuaru gali baigtis liūdniau nei vairuojant automobilį be tepalo.

Gary Chapman’as, dvidešimt metų konsultuodamas poras, padarė išvadą, kad yra penkios pagrindinės emocinės meilės kalbos – penki būdai, kaip žmonės išsako ir supranta meilę. Lingvistikoje kalba gali turėti daug dialektų ir tarmių. Lygiai taip ir su penkiomis pagrindinėmis meilės kalbomis – yra daugybė jų dialektų. Svarbiausia yra štai kas – išsiaiškinti ir kalbėti antrosios pusės kalba.

Tas pat ir meilėje. Jūsų ir jūsų partnerio meilės kalba gali skirtis kaip kinų nuo anglų. Jei sutuoktinis supranta tik kinų kalbą, kad ir kaip stengsitės postringauti apie meilę angliškai, nesuprasite vienas kito.

Turime norėti išmokti pagrindinę sutuoktinio meilės kalbą, jei norime veiksmingai perteikti savo meilę.

Lingvistikos mokslas nustatė pagrindines kalbų grupes, joms priklauso: japonų, kinų, ispanų, anglų portugalų, graikų, vokiečių, prancūzų ir t. t. Geriausiai kalbame gimtąja kalba, kuri yra mums suprantama ir patogiausia. Kuo daugiau šnekame kita kalba, tuo lengviau darosi bendrauti ir ja.

Norėdami perteikti savo jausmus, turime išreikšti juos būtent pagrindine savo sutuoktinio kalba. Nustačius ir išmokus savo žmonos ar vyro meilės kalbą, mes randame raktą į patvarią ir meilės kupiną santuoką. Kai partnerio emocijų rezervuaras bus pilnas ir jis jausis saugus jūsų meilėje, pasaulis nušvis kitom spalvom, o žmoguje atsivers didžiulis potencialas.

Meilės kalba Nr. 1 – palaikymo žodžiai. Markas Tvenas kartą pasakė: Aš galiu būti gyvas komplimentu du mėnesius. Suprantant Tveną pažodžiui, šeši pagyrimai per metus būtų galėję išlaikyti emocinį jo meilės rezervuarą veiksmingą. Jūsų antrai pusei tikriausiai reikės daugiau. Komplimentai, palaikantys, padrąsinantys ir tiesiog malonūs žodžiai puikiai perteikia meilę ir kuria šiltą emocinį klimatą.

Meilės kalba Nr. 2 – laiko leidimas kartu. Tai gali būti bendra mėgiama veikla, pasivaikščiojimas dviese arba pietavimas restorane, šnekučiuojantis ir nevengiant savo mylimojo akių. Leisti laiką kartu, tai skirti visą savo dėmesį kitam žmogui, o ne tiesiog kartu žiūrėti televizorių. paprastai pora, kuri dar tik draugauja, tuo ir skiriasi juo sutuoktinių, kad draugaujantys žmonės nenuleidžia vienas nuo kito akių, o vedusi pora sėdi nebyliai ir žvalgosi po restorano salę. Kalbėtis, tai ne tik išklausyti, bet ir pasidalinti savo jausmais.

Meilės kalba Nr. 3 – dovanos gavimas. Dovanų davimas yra pagrindinė meilės išraiška, peržengianti visus kultūrinius barjerus. Meilę visada lydi dovanos. Paimi dovaną į rankas ir mąstai: „Matai, ji(-s) galvojo apie mane” arba: „Ji(-s) prisiminė mane.” Jei nori padovanoti žmogui dovaną, turi pirma pagalvoti apie jį. Dovana yra tos minties ženklas. Nesvarbu, kiek ji kainuoja. Svarbu, kad galvojai apie tą žmogų. Mama niekada nepamiršta dienos, kai vaikas parnešė jai dovanų lauko gėlę. Tai viena lengviausiai išmokstamų meilės kalbų. Dovanas galima pirkti, rasti arba gaminti. Jei tai pagrindinė sutuoktinio meilės kalba – galite tapti tikru šios srities ekspertu.

Meilės kalba Nr. 4 – paslaugos. Kartais pagrindinė žmogaus meilės kalba yra tai, ką galime pavadinti paslaugų teikimu. Darai tai, ką žinai sutuoktinį norint, kad darytum. Tiesiog stengiesi įtikti jam patarnaudamas ir rodydamas savo meilę per atliktus darbus. Tai gali būti maisto gaminimas, namų tvarkymas, vaiko priežiūra, namo remontas, šuns išvedimas pasivaikščioti ar katės smėlio pakeitimas. Stiprus pavyzdys, tarnystės kitam, pateikiamas krikščionybėje, kai Jėzus nuplauna savo mokiniams kojas. Per pastaruosius dešimtmečius dėl socialinių pokyčių visuomenėje neliko įprastų vyro ir moters vaidmenų, tad atsiveria plati kūrybinė laisvė. Bet svarbu atminti, jog prašymais parodome meilei kelią, bet reikalavimais – užtvenkia jos tėkmę.

Meilės kalba Nr. 5 – fizinis prisilietimas. Fizinis prisilietimas kaip meilės gestas pasiekia pačią mūsų būtybės esmę. Pradedant švelniu peties prisilietimu ir baigiant pačiu aistringiausiu bučiniu – tai pati stipriausia meilės perteikimo forma. Pašalinkite visas neigiamas fizinio prisilietimo formas jūsų santykiuose. pasikalbėkite apie jums malonius prisilietimo būdus. Sudarykite sąrašą aplinkybių, vietų ar prisilietimo formų, kurios sustiprina jūsų fizinį ryšį. Kritinėse situacijose, ligos, mirties ar panašių dalykų atveju raskite būdą kaip galėtumėte švelniai paliesti, tai geriau nei tylėti ar kalbėti tuščiai.

Kaip atpažinti savo ar partnerio pagrindinę meilės kalbą

Kad sužinotumėte pagrindinę meilės kalbą, užduokite sau keletą klausimų. Ko jūs/jūsų sutuoktinis prašote dažniausiai? Kas leidžia pasijusti ypač mylimai(-m). Kas labiausiai žeidžia? Ko užvis labiausiai trokštate? Atsakymai į šiuos klausimus duos esmines užuominas.

Pagal: Gary Chapman (2008). Penkios meilės kalbos. Vilnius: Alma littera.