Kas dvidešimt minučių – dviejų minučių pertrauka

1
Young woman working on computer --- Image by © Helen King/Corbis
Foto © Helen King/Corbis

Daugybę amžių mūsų protėviai didžiąją laiko dalį praleisdavo ant kojų. Per pastarąjį šimtmetį situacija smarkiai pasikeitė. Sėdėjimas – labiausiai neįvertinta šių laikų grėsmė sveikatai. Tai subtili epidemija, kuri pamažu ėda žmonių sveikatą. Nejudra pasaulyje pražudo daugiau žmonių nei rūkymas. Sėdint daugiau nei šešias valandas per dieną, smarkiai išauga ankstyvos mirties pavojus. Nepaisant sporto, tinkamos mitybos, rūkymo vengimo ir kitų sveikos gyvensenos pastangų, besaikis sėdėjimas vis tik sukels problemų. Kiekviena ant užpakalinės kūno dalies praleista valanda – automobilyje, žiūrint televizorių, dalyvaujant susitikime ar sėdint prie kompiuterio – eikvoja energiją ir alina sveikatą. 

Sėdėjimas tikrąja to žodžio prasme verčia jūsų sėdynę didėti. Išanalizavę magnetinio rezonanso tomografijas, mokslininkai nustatė, kad ilgas sėdėjimas gali suspausti ląsteles ir priversti kūną gaminti 50 procentų daugiau riebalų nei paprastai. Šis tyrimas perša mintį, kad, ilgesnį laiką suspaudžiant tam tikrą kūno vietą, skatinamas riebalinio audinio išsiplėtimas. Net ir reguliariai sportuojant daugelį valandų užsitęsęs sėdėjimas skatina riebalinių ląstelių kaupimąsi ant užpakalio.

Kitoje mokslinėje studijoje rašoma apie nustatytas itin glaudžias sėdimojo darbo ir vėžio sąsajas. Po dviejų sėdėjimo valandų gerojo cholesterolio kiekis sumažėja 20 procentų. Vos atsisėdus sutrinka kojų ir raumenų elektrinis aktyvumas. Sudeginamų kalorijų skaičius sumažėja iki 1 per minutę. Melburno diabeto instituto skelbtoje tyrimo ataskaitoje pastebima, kad net 2 sporto valandos negali kompensuoti 22 prasėdėtų valandų.    

Kai neturite kito pasirinkimo ir tenka prasėdėti po keletą valandų per dieną, bent jau suskirstykite šį laiką į atkarpas. Sėdint valandų valandas, cukraus kiekis ir insulinas jūsų kraujyje šokteli iki pavojingo lygmens. Reguliariai darydami pertraukas sukurtumėte atsvarą šiems šoktelėjimams. Atliekant eksperimentus paaiškėjo, jog norit stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, pakanka kas dvidešimt minučių išeiti pasivaikščioti vos dviem minutėm.

Jei nesate įpratę dažnai pakilti nuo kėdės ir pasivaikščioti, į pagalbą galite pasitelkti žadintuvą. Nėra prasmės jaudintis, kad kas dvidešimti minučių daromos pertraukos neleis sutelkti dėmesio į užduotį. Priešingai, dirbant protinį darbą, reguliarios pertraukos suteikia daugiau kūrybiškumo ir pagerina darbo našumą, o darbas be pertraukų skatina įtampą ir nuovargį. Dėmesio sutelkimas dirbant protinį darbą panašus į raumenį, kuris nuvargsta pernelyg ilgai naudojamas. Atsigauti reikalingas tam tikras poilsio laikas. Pakilimas nuo kėdės norint padėti savo kūnui gali duoti lygiai tiek pat naudos ir smegenims.

Pastaruoju metu atsiranda gamintojai siūlantys stalus pritaikytus darbui stovint ar net su integruotu ėjimo takeliu, kas yra dar geriau nei tiesiog vien stovėti. Taip pat siūlomi pusiau gulomis minami treniruokliai (recumbent bicycle) su integruotu nešiojamu kompiuteriu.

Jei dirbate tiesiog stovėdami, vertėtų kaitalioti stovėjimą su sėdėjimu. Ilgas stovėjimas nejudant gali sukelti bereikalingą apkrovą, jei nevaikščiojate ar bent nederinate su sėdėjimu.

Visos šios priemonės pasaulyje populiarėja, kompanijos ima suprasti, kiek lėšų galima sutaupyti, jei dėl sėdėjimo sukeltų ligų darbuotojai serga mažiau darbo dienų.

[Visus straipsnyje minimus tyrimus rasite čia, pagrinde “CHAPTER 2: Small Adjustments”]
.
Pagal: Tom Rath (2014). Valgyk, judėk, miegok: kaip maži pasirinkimai veda didelių pokyčių link. Kaunas: Obuolys. 24-48 psl.

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Ar ne per dažnos pertraukėlės kas 20 min? Galbūt geriau kas valandą po 5 minutes? Nemanau, kad kokį darbą ar mintį galima baigti ar tinkamai išdėstyti per tokį trumpą laiką. Suprantama, pajudėti organizmui tikrai į naudą, tačiau smegenis per dažnai blaškant gal nebepavyks koncentruoti dėmesio?

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here