Klausimas: Kaip ir daugelis paauglių ieškau savo „kelio“. Iš pradžių mąsčiau studijuoti tiesiog psichologiją, tuomet klinikinę psichologija, o dabar esu įsitikinusi, kad būtent ši sritis – kriminalinė psichologija yra mano pašaukimas, tačiau norėčiau įsigilinti labiau.

Informacijos apie šią profesiją ieškojau internete. Ji nebuvo tokia tiksli, ir tiek daug kiek tikėjausi. Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti kas tai yra? Kokie pliusai ir minusai studijuojant? Kokių asmenybės bruožų reikėtų? Kaip ši profesija galėtų paveikti mano gyvenimo kokybę.

Klausiu, nes esu girdėjusi, kad psichologai turi vaikščioti pas kitus psichologus, kadangi  pacientų problemos paveikia jų psichinę būklę, kas neretai veda prie suprastėjusių santykių su šeima/draugais/pažįstamais ir t.t. O gal tai tik mitas, jų gi „sklando“ labai daug? Gal galite pasiūlyti kokios literatūros apie psichologijos sritis?

Iš anksto dėkoju už atsakymą.

Komentuoja psichologė Agnė Snieškaitė:

Džiugu žinoti, kad domiesi profesinėmis perspektyvomis ir atsakingai žiūri į savo ateitį. Laiške mini, kad Tave domina kriminalinės (teisės psichologijos šaka) psichologijos studijos ir nori sužinoti profesines galimybes. Nori nuspręsti ar ši profesija Tau tinka. Atsakymas į šį klausimą priklauso tik nuo Tavęs, nes niekas negali geriau žinoti ir nuspręsti už tave. Kad būtų lengviau priimti sprendimą, trumpai papasakosiu apie psichologo profesiją, darbą bei dominančios srities ypatumus.

Kriminalinė psichologija, kaip tikriausiai jau žinai, apima tokius psichologinius ypatumus, kaip kriminaliniu elgesiu pasižyminčio individo teisės pažeidimų motyvus, asmenybę bei jo pakaltinamumo fizines, psichines ir socialines ribas. Ši psichologijos šaka siekia paaiškinti dėl kokių priežasčių vieni žmonės labiau linkę bei įsitraukia į kriminalinį elgesį, nei kiti. Visgi, baigus tokią bakalauro studijų programą galėsi dirbti psichologo asistente. Tad, norint dirbti savarankiškai, kaip šios srities specialistui reikalingas magistro laipsnis. Priklausomai nuo darbo specifikos konkrečioje įstaigoje ar institucijoje, galėsi vertinti nusikaltusio asmens pakaltinamumą, dalyvauti teismo procese, apklausiant nukentėjusiuosius ir kaltinamuosius, teikti psichologinį konsultavimą bei vykdyti įvairias psichologinių problemų prevencines programas ar atlikti psichologinio švietimo funkciją ar panašias veiklas.

Svarbu paminėti tai, kad kriminalinė psichologija apima beveik visą kriminalinį įvykį. Vadinasi, toks darbas neapsiriboja vien kaltinamų asmenų konsultavimu, kadangi bendradarbiaujama su nukentėjusiaisiais, teisėju bei kitais specialistais. Taip pat, kriminalinio psichologo klientų amžius apima įvairius raidos tarpsnius. Tad, toks platus amžiaus spektras pateikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose kriminalinės psichologijos nišose.

Lyginant su klinikine psichologija, galima pastebėti, kad minimos srities specialistai galbūt turi daugiau žinių apie psichikos sutrikimus, diferencinę diagnostiką ar psichoterapiją, tačiau kitos žinios, kurios apima tokias sritis, kaip asmenybės vystymąsi, jos ypatumus bei skirtumus, psichologinį konsultavimą, psichologo etiką ir profesinius principus – nesiskiria. Kriminaliniai psichologai taiko savo žinias tik teisinio reguliavimo srityje. Taigi, studijuodami kriminalinės ar teisės psichologijos dalyką universitete, studentai įgyja žinių apie aukas bei tapimą jomis, praktinių įgūdžių analizuojant psichologines ekspertizes, kriminalinio elgesio raidą ir ją aiškinančias teorijas.

Nepaisant kokioje srityje specializuojasi psichologas, jo darbe svarbi profesinė etika bei psichologo principų laikymasis, kurie apima taisykles, nukreiptas į kliento apsaugą. Tai kokybiškos pagalbos teikimas, konfidencialumas, pagarba, nešališkumas ir kt.

Klausi kokie pliusai ir minusai studijuojant šią sritį. Psichologijos studijos nėra sudėtingos, tačiau reikalauja triūso. Skirtingai, nei tiksliųjų mokslų profesijose, psichologijoje svarbiau aukštas emocinis intelektas, o ne IQ. Tad, ir norintis tapti psichologu turėtų pasižymėti tokiomis asmeninėmis savybėmis, kurios leistų klientams juo pasitikėti bei atsiverti. Taigi, šią profesiją turėtų rinktis jautrūs, atjaučiantys, mėgstantys analizuoti, draugiški bei kūrybiški asmenys.

Taip pat, laiške teiraujiesi, kaip ši profesija gali paveikti Tavo gyvenimo kokybę. Tu teisi sakydama, kad psichologai turi lankytis pas kitą psichologą, tačiau pastarasis vadinamas supervizoriumi. Šios konsultacijos reikalingos tam, kad būtų galima aptarti darbe kylančius klausimus bei sunkumus. Dažnai susiduriama su nuomone, jog studijuoti šią sritį renkasi turintys psichologinių problemų asmenys. Iš dalies tai, tiesa, kadangi žinant savo problemas, įgytas psichologines žinias galima pritaikyti jas sprendžiant realiame gyvenime.

Visgi, norint tapti geru psichologu, svarbu nuolat domėtis savo profesija, daug skaityti, lankytis seminaruose, aptarti savo darbo rezultatus su kolegomis. Na ir žinoma tam, kad tinkamai padėti klientui, būtina konsultavimo patirtis. Tad, pradedantiems tik gilintis į šią profesiją, naudinga išmėginti savo jėgas savanoriškose organizacijose, kuriose ugdomi konsultavimo įgūdžiai. Tai galėtų būti telefonu emocinę pagalbą teikiančios linijos (Vaikų linija, Jaunimo linija ir kt.).

Literatūros apie psichologijos mokslą yra labai daug, tačiau būtų verta pasiskaityti ne tik apie visas jos sritis, bet ir pasigilinti į tą, kuri domina labiausiai. Pridedu trumpą knygų sąrašą, kurias galėtum paskaityti:

  1. A.M. Colman „Kas yra psichologija?“;
  2. R. Žukauskienė „Kriminalinio elgesio psichologija“;
  3. G. Chomentauskas, E. Dereškevičiūtė ir D. Murauskienė „Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese“.

Apie klinikinę psichologiją informacijos galima rasti šioje internetinėje svetainėje:nesnausk.org.

Linkiu sėkmės,
Psichologė Agnė Snieškaitė

loading...