Kas tai – naratyvinė terapija?

1

naratyvas

Kas tai – naratyvinė terapija? Tai tam tikras žmogaus gydymas žodžiu ar santykiu. Galima dar vadinti naratyvine praktika arba naratyviniu požiūriu į žmogų: “Mes esam mūsų istorijos… Tai ką prisimename apie save, kaip vertiname save, ką galime papasakoti apie save”… Kaip atsakytumėte į klausimą: “kas esate ?” Kokie žodžiai pirmieji ateitų į Jūsų galvą ? Mūsų istorija – tai mūsų, kaip žmogaus identitetas – tai ir yra tai, kas mes esame”.

Tai pagrindiniai Australijoje sukurtos ir šiuo metu vis labiau visame pasaulyje populiarėjančios naratyvinės terapijos teiginiai. Labai spalvinga šios terapijos sukūrimo istorija.

Australijos valstybė nuo 1905 iki 1969 metų vykdė aborigenų vaikų (kurie buvo mišrios kilmės) paėmimo iš aborigenų šeimų politiką. Šie vaikai vėliau buvo pavadinti “prarastąja karta” (“lost generation”). Motyvas – vaikų apsauga, noras, kad jie įsilietų į baltųjų rasę. Realybėje iš šeimų paimti vaikai gyveno atskirose vaikų internatuose. Praradę ryšį su savo gimtąja šeima, užaugę šie žmonės turėjo (ir turi) daug socialinių, psichologinių sunkumų: dažniausi jų – alkoholizmas, smurtas, nedarbas…

Naratyvinės terapijos (Narrative therapy) pirminis tikslas – padėti aborigenams (kurie neturi rašto, o tik pasakojamąsias istorijas) – atkurti savo identitetą. Pagrindiniai jos autoriai – Michael White, David Epston su kolegomis. Iš pradžių taikyta tik socialiniame-psichologiniame darbe su Australijos aborigenais, šiuo metu ši terapija vis plačiau naudojama visame pasaulyje.

Ką reiškia “naratyvai” ?

Naratyvai (angl. narrative) – tai mūsų gyvenimų istorijos. Kiekvienas jų turime labai daug, netgi tuo pačiu metu apie tą patį įvykį galime turėti keletą istorijų. Viena iš naratyvinės terapijos tiesų – kad nėra jokios objektyvios „tiesos“, taigi kiekvienam įvykiui egzistuoja daugybė galimų interpretacijų (istorijų). O mes, žmonės, esame interpretuojančios būtybės. Savo kasdieniams patyrimams, rendamiesi turima patirtimi, suteikiame prasmę. Susiedami tam tikrus įvykius ir paaiškindami juos, sukuriame istorijas apie savo gyvenimą. Mūsų suteikta prasmė sudaro istorijos siužetą. Tai mūsų gyvenimo istorija.

Taigi, gyvendami apie save susikuriame istorijas – tam tikrus įvykius pasirinkdami, kitus ignoruodami. Mūsų kuriamos istorijos įtakoja ne tik dabartį, bet ir ateitį. Jos gali būti įkvepiančios, bet gali ir slėgti. Tų istorijų atpažinimas ir tyrinėjimas drauge su terapeutu padeda atrasti savo galimybes, kurios buvo nematomos, paslėptos, liko užmirštos. Alternatyvių istorijų sukūrimas atveria kelius keitimuisi, problemų sprendimui. Svarbiausias dėmesys skiriamas pačiam žmogui, pasakotojui, klientui. Tik jis pats, o ne terapeutas, yra savo gyvenimo ekspertas. Manoma, kad kiekvienas žmogus turi daug sugebėjimų, įsitikinimų, vertybių, kurie padės sumažinti esamas problemas.

Kur naudojama naratyvinė terapija ?

Naratyvinė terapija dažnai naudojama dirbant su vaikais, šeimomis ar individualiai. Taip pat yra efektyvi grupėse (bendruomenėse, vaikų namuose ir pan.). Naratyvinės terapijos metodai ir technikos gali būti naudingos įvairių profesijų žmonėms: šeimos terapeutams, socialiniams darbuotojams, psichologams, mokytojams ir kt.

Kaip naratyvinės terapijos metu yra padedama žmonėms?

Naratyvinės terapijos tikslai – atverti erdvę alternatyvioms (papildančioms) istorijoms, kurios atveria daugiau galimybių geriau kontroliuoti savo gyvenimą.

Terapinio perpasakojimo, atkūrimo (Re-authoring) procesas keičia klientų gyvenimus, problemas ir identitetus. Istorijų pasakojimo metafora atveria vartus klausytojų auditorijai: istorija yra pasakojama kažkam kitam. Tai vadinama dialoginiu savasties vaizdu: pasakotojas savo istoriją kuria galvodamas apie klausytoją. Klausytojas (konsultantas) yra istorijos bendraautorius, prisidedantis ir prie turinio, ir prie formos. Savastis patiriama ir kuriama per santykius arba dialogą.

Naratyvinė terapija laikosi principinės nuostatos, kad klientai yra savo gyvenimo ekspertai, o problemų negalima tapatinti su žmogumi, nes žmonės turi daugybę gebėjimų, vertybių, įsitikinimų ir kompetencijų, kurias terapeutai stengiasi padėti žmogui atrasti. Visa tai duoda daugiau galimybių ir stiprybės keisti asmens požiūrį į problemas, kurios daro įtaką jo gyvenimui. Pavyzdžiui, pasakojant gyvenimo istorijas, asmuo visada kažką renkasi dažniau, kažkam suteikia pirmenybę, o tam tikrą istoriją paverčia „teisinga“, todėl kitos galimos istorijos lieka apleistos, ignoruojamos. Jei pasakojama tik viena ir ta pati istorija, ji ir formuoja žmogaus gyvenimą, ateitį. Atradus kitokias istorijas apie save, kyla ir naujos vertybės, norai, ketinimai – todėl didėja pasirinkimų skaičius, gyvenimas praturtėja. Naratyviniai terapeutai nesiekia pakeisti paties žmogaus, vietoj to siekiama transformuoti problemą ir jos daromą įtaką klientui.

Kokie metodai naudojami?

Istorijoms perpasakoti naudojamos įvairios technikos. Viena jų – eksternalizacija. Tai asmens atskyrimas nuo problemos, pavyzdžiui, „žmogus nėra depresija, nors galbūt ją išgyvena“. Eksternalizuojant gali būti tyrinėjama, kokią įtaką žmogui daro depresija, ieškoma „išskirtinumų“, t. y. terapeutas padeda klientui pastebėti, kuriais gyvenimo momentais depresija jo nekankina, kada vyksta kitokie, neįprasti įvykiai kasdienėje rutinoje. Taip pat naudojami įvairūs klausimų žemėlapiai (maps of questions), kurie padeda atrasti praeityje buvusius „išskirtinius atvejus“, juos bandoma susieti su dabartimi ir ateitimi; prisimenami svarbūs ir esantys, ir mirę šeimos nariai ir t. t.


Trylikoje Lietuvos rajonų vyksta “Sisteminio šeimos konsultavimo, Naratyvinės terapijos mokymai”. Juos vykdo Psichologinės paramos ir konsultavimo centro parengta ekspertų komanda (psichologė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė, psichologė dr. Giedrė Širvinskienė, psichologė-psichoterapeutė Dovilė Ridzevičienė, socialinė darbuotoja Daiva Matulevičiūtė, psichologė Kristina Ušackienė, psichologas Liudas Švipas.

ppkcMokymų metu tiek pristatoma naratyvinė terapija, tiek viena jos dalių – sisteminio šeimos konsultavimo modelis “Į šeimą orientuota praktika”.

Socialinis projektas vykdomas VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (Laisvės alėja 38 c, Kaunas) “Savivaldybių įstaigų specialistų gebėjimų dirbti su probleminėmis šeimomis stiprinimas, pasinaudojant norvegų patirtimi“. Projektas finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ programos. Šiuo metu vyksta dalyvių registracija į mokymus “Sisteminis šeimos konsultavimas bei naratyvinė praktika”, juose kviečiami dalyvauti savivaldybių įmonėse dirbančius specialistus (www.ppkc.lt, naujausia informacija: https://www.facebook.com/vsi.ppkc).

untitledRegistracija: Indrė Lukšytė
Socialinė darbuotoja, VDC koordinatorė
VšĮ. Psichologinės paramos ir konsultavimo centras
Adresas: Laisvės al. 38C, LT – 44240, Kaunas
Darbo tel. Nr.: 867322562 : darbo dienomis 8.00-17.00h
El. paštas: luksyte.indre@gmail.com
Foto: Michael Coghlan

Dalintis:

1 COMMENT

Comments are closed.