Kas yra būtis. Ką reiškia būti?

M. K. Čiurlionis "Auka" (1909).

M. K. Čiurlionis „Auka“ (1909)

Po kurio laiko vienas mokinys paprašė: „Mokytojau, sakyk mums, kas yra būtis. Ką reiškia būti?“

Ir Almustafa ilgai ir meiliai žvelgė į jį. Ir atsistojęs kiek paėjėjo nuo jų; paskui sugrįžęs tarė: „Šiame Sode guli mano tėvas ir mano motina, palaidoti gyvųjų; ir šiame Sode guli palaidotos seniai praėjusių metų sėklos, atneštos čionai ant vėjo sparnų. Tūkstantį kartų bus palaidoti čia mano motina ir mano tėvas, ir tūkstantį kartų vėjas laidos sėklas; ir po tūkstančio metų jūs ir aš, ir šios gėlės susieisime šiame Sode kaip ir dabar, ir mes būsime, mylintys gyvenimą, ir mes būsime, svajojantys apie erdvę, ir mes būsime, kylantys į saulę.

Tačiau šiandien būti – tai būti išmintingam, bet ir nesvetimu kvailiui; būti stipriam, bet nežlugdyti silpnųjų; žaisti su vaikais ne kaip tėvai, o veikiau kaip draugai, norintys išmokti jų žaidimus;

Būti paprastam ir atviraširdžiam su senukais ir senutėmis, sėdėti su jais šimtamečių ąžuolų paunksnėje, nors ir tebevaikštant su Pavasariu;

Ieškoti poeto, nors jis gyventų už septynių upių, ir nurimti jo artumoje, be norų, be abejonių ir be jokių klausimų lūpose;

Žinoti, kad šventasis ir nusidėjėlis yra dvyniai, kurių tėvas yra mūsų Maloningasis Karalius, ir kad vienas gimė tik akimirką anksčiau nei kitas, ir tik todėl jį laikome Sosto Paveldėtoju;

Sekti paskui Grožį, net jei jis vestų prie bedugnės krašto; ir nors Grožis sparnuotas, o jūs ne, sekite paskui jį, net jeigu jis peržengtų tą kraštą, nes kur nėra Grožio, nieko nėra;

Būti sodu be tvorų, vynuogynu be sargo, lobynu, visados atviru kiekvienam einančiam pro šalį;

Būti apiplėštam, apgautam, apmulkintam, būti suklaidintam ir įviliotam į spąstus ir išjuoktam, o vis dėlto su visa tokia patirtim žvelgti žemyn iš savo didžiosios esybės aukštumų ir šypsotis žinant, jog pavasaris ateis į jūsų sodą šokti jūsų lapuose, o ruduo – nokinti jūsų vynuogių; žinant, kad jei bent vienas jūsų langas atsiveria į Rytus, jūs niekad nebūsit tuščiomis rankomis; žinant, kad visi, kurie laikomi piktadariais ir plėšikais, mulkintojais ir apgavikais, yra jūsų nelaimės broliai, ir galbūt jūs pačius tokius regi aukštybėse palaiminti Nematomo Miesto gyventojai.

O ir jums, kurių rankos suteikia pavidalą ir parūpina visus mūsų dienų bei naktų patogumui reikalingus daiktus –

Būti reiškia būti audėju reginčiais pirštais, statytoju, atidžiu šviesai ir erdvei; būti artoju ir jausti, kad su kiekviena pasėta sėkla jūs paslepiate lobį; būti žveju ir medžiotoju, gailiaširdžiu žuviai ir žvėriui, bet labiau gailiaširdžiu alkstančiam ir skurstančiam žmogui.

Ir ypač pabrėžiu: norėčiau, kad kiekvienas jūsų būtų kiekvienam kitam naudingas bendražygis, nes tik taip jūs galite tikėtis, kad pasieksite savo kilnųjį tikslą.

Mano draugai ir mylimieji, būkite drąsūs, o ne romūs; darykite daugiau erdvės savyje ir nebūkite apriboti; ir iki pat paskutinės mano ir jūsų valandos iš tikrųjų būkite savo dižiąja esybe.“

Ištrauka:
Kahlil Gibran (2008). Pranašas. Pranašo sodas. Kaunas: Trigrama. 146-149 p.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.