Kas yra migrena?
0 (0)

tvora

(nuotr. R.Baltušninkaitės)

  • Migrena pasireiškia stipraus pulsuojančio vienos galvos pusės skausmo priepuoliais, kartu su triukšmo ir šviesos vengimu, virškinimo sutrikimais, pykinimu, vėmimu.
  • Migrena trunka nuo kelių valandų iki 2-3 dienų bei gali pasikartoti nuo 1-2 kartų per mėnesį iki 1-2 kartų per savaitę. Moterys serga migrena tris kartus dažniau nei vyrai.
  • Apie trečdalis sergančiųjų migrena prieš prasidedant skausmui patiria regėjimo ar kūno pojūčių sutrikimų. Tai vadinama migrenos aura.
  • Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis 10% suaugusiųjų serga migrena, o 1,5-4% suaugusiųjų patiria galvos skausmus po 15 ir daugiau dienų per mėnesį.
  • 60% moterų sergančių migrena nurodo priepuolius prieš menstruacinio ciklo pradžią.
  • Migrena yra pasikartojanti liga, galinti prasidėti brendimo metu ir kartotis visą gyvenimą.
  • Nepaisant tokių stiprių ir kankinančių ligos požymių, sergantieji dažnai slepia šią ligą nuo aplinkinių, nes nenori pasirodyti išlepę, negebantys susitvarkyti su savo problema. Todėl labai dažnai sergantieji migrena gydosi savarankiškai. Nepaisant blogos savijautos, migrenos priepuolio metu dauguma mano, jog privalo tęsti kasdienius darbus, kad neturi teisės sirgti, nes tai tarsi „nerimta liga”.
  • Pabrėžtina, kad migrena ir taip apsunkina sergančiojo gyvenimą, todėl kalbėjimas apie ją, dalinimasis informacija, mokymasis apie ligą ir pagalbos prašymas neturėtų būti gėdingas, o kaip tik priešingai. Kuo daugiau žmonių sužinos apie šią ligą, jos simptomus ir sukeliamus sunkumus tuo lengviau ir greičiau bus galima ją atpažinti, gydyti, o aplinkiniai žinos kaip jums padėti priepuolio metu.

Kuo migrena skiriasi nuo galvos skausmo?

Migrena tai ne vien galvos skausmas. Tai visuma nemalonių pojūčių. Gali pasireikšti keletas arba visi šie simptomai:

  • pykinimas;
  • prakaitavimas;
  • vėmimas;
  • šviesos baimė;
  • kalbos sutrikimas;
  • priepuolinis galvos skausmas;
  • padidintas jautrumas garsams, šviesai;
  • regėjimo sutrikimai.

Nors tiksliai nėra nustatyta, mokslininkai mano, kad skauda kraujagysles, kurios turi juntamąsias nervines galūnėles. Kraujagyslių susitraukimas sukelia galvos svaigulį, temimą akyse, spengimą ar/ir ūžimą ausyse, darbingumo sumažėjimą. Skausmas atsiranda kraujagyslėms išsiplečiant po susitraukimo. Migrenos diagnozę gali nustatyti gydytojas neurologas.

Migrenos priežastys ir dirgikliai

Pasak neurologų, migrenos priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Ši liga gali būti genetinės kilmės. Migrenai yra būdingi ją išprovokuojantys tam tikri dirgikliai, pvz.: hormonų po­kyčiai, ar staigus atsipalai­davimas po kokio nors streso ar nervinės įtampos, stiprūs kvapai, dieta, ilgas nevalgymas ir maisto produktai, tokie kaip fermentinis sūris, šokoladas, kakava ir raudonas vynas, nikotinas, sustiprėjęs elektromagnetinis laukas, orų kaita ir kt.

Pagalbos būdai sergant migrena

1. Farmakologiniai – vartojami vaistai, kuriuos paskiria gydytojas neurologas.
2. Nefarmakologiniai. Tyrimai rodo, kad naudojami vien farmakologiniai būdai yra neefektyvūs 30% ligonių. Dėl įvairių priežasčių gydytojai paprastai neįspėja pacientų, kad jie jausis geriau valgydami reguliariais intervalais, jei gerai išsimiegos, reguliariai mankštinsis, gers pakankamai vandens. Tačiau sergant migrena būtent griežta maisto, vandens ir mankštos rutina ženkliai pagerina ligonių būklę, bei sumažina priepuolių riziką.
Be šių riziką mažinančių būdų išskiriama keletas papildomų alternatyvių gydymo būdų (naudojami kartu su farmakologiniais):
a. Kognityviniai: psichologinės konsultacijos (kognityvinė elgesio terapija, relaksacijos, streso valdymo terapija).
b. Fiziniai: aerobika, kardio pratimai, mankšta.
c. Akupunktūra.

Kaip psichologas gali padėti sergant migrena?

Psichologinių konsultacijų tikslas suteikti jums galią veikti patiems, o ne būti valdomiems migrenos, taip palengvinti savo gyvenimą. Pasirinkdami visapusišką gydymą (ne tik gydymą vaistais) jūs padedate sau valdyti sunkumus, kurie atsiranda įvairiose gyvenimo srityse paliestose galvos skausmo ar migrenos.

Ko tikėtis pirmo vizito metu?

Psichologas norės sužinoti kaip galvos skausmai ar migrena paveikė jūsų gyvenimą. Jis užduos klausimus apie jūsų migrenos istoriją ir kaip ji jums pasireiškia, kokiais būdais gydotės. Dėmesys kreipiamas į tai kaip galvos skausmas ar migrena paveikia jūsų darbą, santykius, namų gyvenimą, ir laisvalaikį. Psichologas gali paprašyti jūsų užpildyti klausimynus, kad galėtų geriau jus suprasti.

Parengė psichologė Rūta Baltušninkaitė
ruta@klauskpsichologo.lt
www.klauskpsichologo.lt

 Parengta pagal:
1. Hazlett-Stevens H., Craske M. G. (2002) Handbook of Brief Cognitive Behaviour Therapy. John Wiley & Sons, Ltd.
2. Mauskop A., (2009) Migraine and Headache. Oxford American Pain Library.
3. Powers S. W., (2013) Cognitive Behavioral Therapy Plus Amitriptyline for Chronic Migraine in Children and Adolescents, Journal of the American Medical Association.
4. Vilionskis A., Vaitkus A. (2002) Migrenos gydymo sunkumai. MEDICINA , 38 tomas, Nr. 7, 679-684p.
5. WHO (2011) Atlas of headache disorders and resources in the world.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.