visata
Foto: Greg Rakozy

Malonus dilgčiojimas išgirdus traškantį popierių nėra toks jau keistas potyris. Marija, viena populiariausių autonominę sensorinę meridionalinę reakciją (ASMR) sukeliančių „YouTube“ naudotojų, švelniai barbena nagais per plaukų šepetį. Milijonai žmonių žiūri „YouTube“ vaizdo klipus, kuriuose žmonės šnabžda, čežina maišelius ir barbena per įvairiausius paviršius. Tokio pobūdžio turinį kuriantys žmonės tapo interneto įžymybėmis, o jų vaizdo klipai peržiūrimi šimtus milijonų kartų.

Sveiki atvykę į ASMR pasaulį.

ASMR yra paslaptingas fizinis pojūtis, kurį sukelia organizmo reakcija į tam tikrų rūšių dirgiklius. Jis apibūdinamas kaip malonus dilgčiojimas, atsirandantis galvoje ir keliaujantis stuburu žemyn. Nors žmonės šį pojūtį neretai vadina „smegenų orgazmu“, jis neturi nieko bendra su orgazmu sekso metu. ASMR tiek pat susijęs su seksu, kiek pasakymas, kad šokolado valgymas suteikia ekstazę.

Malonųjį jausmą gali sukelti įvairūs dirgikliai – prisilietimas, kvapai, vaizdai, bet bene universaliausi yra tam tikri garsai, pavyzdžiui, stebėtinai malonus garsas, girdimas, kai kas nors žaidžia su kavos pupelėmis.

ASMR turinio „YouTube“ kūrėjai

Vaizdo klipuose, skirtuose ASMR sukelti, neretai girdimas barbenimas, braižymas, čežėjimas ir šnabždesys.  Tiesą sakant, Mariją, išeivę iš Rusijos, kurios „YouTube“ kanalas „GentleWhispering“ („Švelnus šnabždėjimas“) turi beveik 500 000 prenumeratorių, į ASMR pasaulį atvedė 2009 m. aptiktas vaizdo klipas, pavadintas tiesiog „Šnabždesiu“.

Marija, kuri saugumo sumetimais neatskleidžia pavardės, skyrėsi su vyru ir buvo kamuojama depresijos, todėl ieškojo vaizdo klipų, kurie atpalaiduoja ir padeda užmigti, ir rado įrašą, kuriame moteris šnibžda į vaizdo kameros objektyvą.

„Vos tik išgirdau jos balsą, mano kūnas ėmė dilgčioti, – pasakojo ji dienraščiui „The Washington Post“. – Jausmas buvo nuostabus.“  Marija pradėjo žiūrėti ASMR vaizdo klipus, kai būdavo iškamuota streso, o 2011 m. pati pradėjo juos kurti.

Kai kuriuose ji tiesiog šnibžda į mikrofonus, kartodama raminamąsias frazes, pavyzdžiui, „Esi vertinamas“. Ji gali apsimesti masažuojanti žiūrovo smilkinius ar švelniai brūkštelėti per tariamus skruostus plunksnomis.

Kituose vaizdo klipuose ji atlieka įvairius vaidmenis, pavyzdžiui, stilistės ar lėktuvo stiuardesės. Marija varto žurnalą, pirštais braukia per arbatos pakelius, barbena per įvairius paviršius, šukuojasi plaukus ir net lanksto rankšluosčius.

Kiti ASMR vaizdo klipų kūrėjai, save vadinantys ASMR menininkais, gali apsimesti, pavyzdžiui, kelionių agentais, ir švelniai pasakoti apie būsimas atostogas. Daugelis bando sukelti žiūrovams ASMR neva juos kirpdami ar darydami manikiūrą. Kai kurie demonstruoja, kaip išsivirti kavos ar įmantriai sulankstyti nosines. Yra ir ilgų vaizdo klipų, kuriuose tik čežinami maišeliai ar barbenama pirštais.

Pasitaiko vaizdo įrašų, sukeliančių dilgčiojimą ir šiurpuliukus, tačiau nekurtų specialiai šiam tikslui. Nesuskaičiuojama galybė ASMR patiriančių žmonių nurodo Bobo Roso (Bob Ross) tapymo vaizdo klipus kaip pirmąjį susidūrimą su maloniaisiais potyriais.

Žmonėms, kurie nepatiria to, ką Marija vadina „pagaugais smegenyse“, šie vaizdo klipai gali pasirodyti keisti ar net erzinantys. Tačiau tiems, kurie patiria ASMR, jie gali pakeisti gyvenimą.

Marija gavo daug padėkos žinučių iš žmonių, kamuojamų nerimo, nemigos ir potrauminio streso sindromo, teigiančių, kad jos vaizdo klipai suteikė taip reikalingą ramybę.

Kas sukelia ASMR?

Nors mokslininkai tyrinėjo virpulį, šiurpuliukus, kuriuos kartais patiriame klausydamiesi muzikos, ASMR yra visai kas kita. Tiesą sakant, apie šį reiškinį žinoma nedaug, nėra nė vieno paskelbto tyrimo.  Dartmuto koledžo studentas Braisonas Lochtas (Bryson Lochte) atliko neurovizualizacinį tyrimą, kuris buvo jo kursinio darbo dalis. Visi nekantriai laukia rezultatų.

„Nors pats dar nepatyriau ASMR, vidinis jausmas man sako, kad tie vaizdo klipai kažkokiu unikaliu būdu veikia smegenis“, – pasakojo jis žurnalui „The Atlantic“.  B. Lochto tyrimas dar nepaskelbtas, bet jis neseniai apie jį kalbėjosi su Kregu Ričardu (Craig Richard), Šenando universiteto mokslininku ir tinklaraščio, pavadinto „ASMR University“, kūrėju.

„Jei nepatiriate ASMR ir nėra paskelbtų tyrimų, manau, kad skeptiškumas yra tinkama reakcija, – sakė K. Ričardas. – Nežinau, ar pats tikėčiau, jei nebūčiau patyręs savo kailiu.“

Stivenas Novela (Steven Novella), Jeilio universiteto neurologas, sako, kad yra linkęs tikėti, jog ASMR egzistuoja, nepaisant mokslinių tyrimų stokos. Yra nemažai žmonių, patyrusių ASMR ir gana smulkiai apibūdinusių tą patį sindromą, rašė jis. Tam tikra prasme ASMR yra panašus į migreną – mes žinome, kad ji egzistuoja, nes daug skirtingų žmonių praneša tuos pačius simptomus, pridėjo neurologas.

Tomas Stafordas (Tom Stafford), Šefildo universiteto psichologijos profesorius, ASMR palygino su sinestezija. „Kai susiduri su reiškiniu, kurio pats nematai ar nejauti ir kuris pasireiškia ne visiems, labai lengva pradėti abejoti jo tikrumu. Tai kaip sinestezija, daugelį metų laikyta mitu, kol XX a. dešimtajame dešimtmetyje žmonės sugalvojo patikimą būdą aptikti šį reiškinį.“

ASMR priežastis – intymumas?

„Nors nesame visiškai tikri, kodėl kai kuriems žmonėms nuo šnabždesio, barbenimo ar kito dirgiklio pradeda maloniai dilgčioti kūną, tačiau šį tą pavyko išsiaiškinti“, – sakė K. Ričardas.

„Nemažai žinome apie fiziologines būsenas, susijusias su ASMR, – atsipalaidavimą, euforiją, komfortą, – pasakojo jis „The Washington Post“. – Veikia tos pačios molekulės, kaip ir tais atvejais, kai naujagimį ramina mama. Turiu omeny endorfiną, oksitociną ir serotoniną.“

Marija sutinka, kad raminamasis jos vaizdo klipų aspektas prisideda prie ASMR sukėlimo. Ji mano, kad, sukurdama iliuziją, jog žiūrovui skiria visą savo dėmesį, leidžia žmonėms pajausti, kad jais rūpinamasi. Tiesą sakant, šis artimas, asmeninis dėmesys gali būti vienas iš ASMR sukeliančių dirgiklių.

Žmonės praneša patyrę šį reiškinį tikrovėje, pavyzdžiui, užėję pas kirpėją ar pasitikrinti akių, o ir „YouTube“ esančiuose ASMR vaizdo klipuose rastumėte intymumo. Daugelis ASMR vaizdo medžiagą kuriančių žmonių naudoja abiausį garsą, kad sukurtų trimačio garso įspūdį, o žiūrovui atrodytų, jog kalbėtojas stovi visai šalia. „YouTube“ naudotojai neretai rekomenduoja tokius vaizdo klipus žiūrėti užsidėjus ausines, kad įspūdis būtų stipresnis.

„Esame itin jautrūs artimojo pobūdžio dirgikliams. Kai kas nors šnibžda jums į ausį, jūsų širdies plakimas kaipmat padažnėja ir iš karto suklūstate, – pasakojo Deividas Huronas (David Huron), Ohajo valstybinio universiteto profesorius, žurnalui „The Atlantic“. – Klausos sistemai šnabždesys yra užuomina apie artumą, todėl neretai siejamas su intymumu.“

Parengė medguru.lt