Keičianti gyvenimą jėga

0 (0)

Kartą vienas garsus tyrinėtojas keliavo po Afrikos dykumas. Su savimi jis vežė daug įvairių smulkmenų skirtų mainams ar dovanoms vietiniams gyventojams. Tarp tų daiktų buvo ir du veidrodžiai, kuriuose galima buvo save matyti visu ūgiu. Atvykęs į vietą, keliautojas atrėmė juos į medžius ir ėmė kalbėtis su gyventojais.

Vienas čiabuvis, rankoje turintis ietį, atsistojo prieš veidrodį. Pamatęs jame savo atvaizdą, jis įnirtingai dūrė, lyg atvaizdas, tai yra tariamas priešininkas, būtų buvęs gyvas. Žinoma, kad veidrodis sudužo. Tyrinėtojas priėjo prie čiabuvio ir paklausė, kodėl šis sudaužė veidrodį.

Atsakymas nuskambėjo toks:
– Jis norėjo mane užmušti…
– Bet veidrodis turi visai kitą paskirtį, – tarė tyrinėtojas ir nuvedė čiabuvį prie antrojo veidrodžio. – Žiūrėk, veidrodis – toks daiktas, kurio padedamas gali pažiūrėti ar sušukuoti plaukai, ar veidas gerai išdažytas, gali pasigrožėti savo plačia krūtine ir gerai ištreniruotais raumenimis.

Čiabuvis atsakė:
– O! Dabar suprantu.

Taip atsitinka ir begalei civilizuotų žmonių, manančių, kad gyvenimas, tai kova. Jų gyvenimas toks ir yra. Jie nuolat ieško priešų, tikisi nelaimių ar sunkumų – tą ir randa. Dažnai nė nesusimąstome, kad atėję, pavyzdžiui, į parduotuvę, turime teisę rinktis šviesius ar tamsius drabužius, įsijungę radiją, galime klausytis vienos ar kitos stoties, perkame šokoladinius ar ananasinius ledus…

Žmonės patys save apriboja ir skriaudžia, kada nemoka pasinaudoti jiems suteikta pasirinkimo jėga.

Parengta pagal:
Og Mandino. Sėkmės universitetas. Vilnius: Luceo. 2012, 119-122 p.
Iliustracija: Ryoji Iwata / Unsplash