Kelio pradžia

pradzia

Kartą pas išminčių atėjo jaunuolis ir pareiškė nerandąs sielos harmonijos, gyvenime jam nesiseka, norėtų įgauti išminties, bet nežinąs, kur ją rasti. Išminčius išklausęs tarė: „Ateik rytoj, pradėsime kelionę“. Kitą rytą jaunuolis buvo pasiruošęs – pakinkė arklį ir prisikrovė vežimą visokiausių daiktų. Tai pamatęs išminčius atlaidžiai šypsodamasis pasakė: „Mūsų kelionei nereikia jokių rakandų, nes tai kelionė į patį save“.

Kas vikšrui mirtis, tas Kūrėjui – drugelio gimimas. “Ši nuostabi JAV rašytojo Ričardo Bacho frazė puikiai tinka laumžirgiui apibūdinti. Prieš tapdamas gražia, žavia būtybe, jis privalo kurį laiką vikšru šliaužioti, ir tik po to įvyksta pasikeitimas. Šiuo atveju visiems žinomas posakis „gimęs šliaužioti skraidyti negali“ nustoja galioti.

Kiekvieno žmogaus širdyje gyvena nuostabus auksasparnis laumžirgis. Jis jau seniai prašosi paleidžiamas į laisvę. Jis dūsta, jam reikia erdvės. Tačiau žmonės kaip vikšrai nuolat kapstosi savo baimėse ir abejonėse, tarsi beprotiškai bijodami, kad jų laumžirgis išskleis sparnus ir jiems teks skristi, vadinasi – susidurti su kažkuo nežinomu, nepaaiškinamu.

Jie laikosi įsikibę savo apgailėtinos egzistencijos, nenori net pabandyti patirti laumžirgio būsenos. Tai būtų visai kita gyvenimo kokybė, juk laumžirgis – laisvės, išsivadavimo simbolis. Beveik visi žino, kad galėtų tai padaryti. Žino, bet bijo. Todėl daugelio žmonių laumžirgiai miršta, ir tolesnis gyvenimas tampa panašus į maistą be druskos.

Tai ne gyvenimas, o savęs apgaudinėjimas. Žmonės blaškosi, kažką veikia, kažkur skuba, atrodo vengdami ir neleisdami sau nė akimirkai sustoti ir pamąstyti: „O kam visa tai? Kur aš einu?“ Nes tuomet išgirsta, kaip sielos gelmėje, labai giliai, kažkas skausmingai atsišaukia – viskas ne taip, ne taip…

Bet… nėra laiko. Reikia nuolatos kažkur bėgti. Vienintelis klausimas: kur ir dėl ko? Iš tikrųjų dauguma tik trypčioja vietoje, vaikšto ratu kaip kokios prisukamos lėlės, patys to nepastebėdami. Mintyse iškyla Koko Šanel (Coco Chanel) frazė: „Jei gimei be sparnų, tai netrukdyk jiems augti.“ Dauguma sutrukdo.

Mielieji, Jūsų viduje įkalintas didžiulis deimantas, belieka tik jį surasti, nušlifuoti ir padėti taip, kad jis sušvytėtų visomis savo briaunomis. Tada Jūs galėsite į viską pažvelgti kitomis akimis, pamatyti naujus gyvenimo horizontus, o „Laumžirgio istorijos“ šiame kelyje pasirengusios būti Jūsų bendrakeleivių.

Jos sudarytos taip, kad seniai pamirštos, tačiau gyvybiškai reikalingos žinios ir tiesos apie žmogaus gyvenimą, likimą ir sveikatą susipina su nuostabiomis istorijomis, žaviomis nuotraukomis bei naudingais patarimais. Skaitydamas žmogus gaus ne tik neįkainojamų žinių, bet taip pat labai maloniai praleis laiką.

Atsiminkite – „Kelią įveiks einantis“. Tad pradėkime kelionę.

Laumžirgio istorijos – paliečia širdį, atmerkia akis ir išlaisvina sielą.
[Šaltinis: psichika.eu]
Laumžirgio istorijų autorius Elijus Kebleris
Daugiau istorijų www.laumzirgioistorijos.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.