airplane in sky

Nuo žemės atsiplėšiantys lėktuvo ratai, bendrakeleivių juokas, saulėtas paplūdimys, žydra beribė jūra – tokie ir panašūs vaizdiniai iškyla tylomis sau ištarus magišką žodį „kelionė“. Ir štai vieną dieną tai nutinka – stovi savo namų tarpduryje, rankoje laikai didžiulį, labai reikalingų daiktų prikrautą lagaminą, o veide švyti pergalinga šypsena: „aš keliausiu“.

Šiandien, jei tik leidžia piniginė, keliauji vis dažniau ir toliau. Širdyje šiek tiek neramu, nes palieki savo įprastą pasaulį ir nežinia, kas gali nutikti ilgame kelyje. Tačiau baimę nugali smalsumas, kas gi ten toliau, už man jau pažįstamos, ištyrinėtos ir, galbūt, šiek tiek atsibodusios teritorijos ribų? Galbūt tau būtų įdomu savęs paklausti, kodėl tai darai? Ko ieškai ir ką atrandi savo kelionėse?

Grįždama iš tolimos kelionės paklausiu to savęs, bendrakeleivių ir gaunu visą šūsnį skirtingų, bet kartu ir panašių atsakymų: įdomu pamatyti įžymias vietas, patirti naujų įspūdžių, susipažinti su kitomis kultūromis, pailsėti nuo kasdienybės…

Noras pažinti

vizosTarp daugelio priežasčių, lemiančių nenumaldomą kelionių troškimą, viena svarbiausių yra įgimtas žmogaus smalsumas, noras pažinti, tyrinėti, atrasti. Kur, jei ne kelionėje, yra tūkstančiai progų tai padaryti? Kelionės praplečia akiratį, menamą ar įsivaizduojamą tikrovę paverčia realia ir pulsuojančia gyvybe. Pastebėjau, jog keliaujant manyje pabunda kažkoks itin jautrus tyrinėtojas, kuris įprastoje kasdienybėje tarsi miega. Kelionėje nežinau, ką pamatysiu pasukusi už kampo, todėl tampu atvira naujam patyrimui, domiuosi visomis smulkmenomis ir atrandu daug naujų dalykų. Tuomet, turbūt kaip ir kiekvienas keliautojas, suvokiu – pasaulis yra daug didesnis ir įvairesnis nei tas, kurį iki šiol pažinojau. Ką tai duoda asmeniškai man? Visų pirma, toleranciją, kuri atsiranda daugiau pamačius, – tie patys dalykai skirtingose vietose gali būti pateikiami ir suvokiami skirtingai. Štai keliaudama po Indiją patiriu, kad ir neturint jokių materialinių išteklių žmogaus akys gali spindėti džiaugsmu ir vidine ramybe. Egipte sužinau, jog apkūnios moterys yra gražios, tačiau kartu ir visiškai beteisės būtybės, negalinčios net savo veido viešai parodyti. Keletas bendrakeleivių su manim nesutinka: kaip galima toleruoti tokius dalykus? Tuomet, belieka pasidžiaugti, kad namuose geriau. Tačiau, be tolerancijos, pasijuntu gavusi dar daugiau. Pasipildęs naujais įspūdžiais, patirtimi, mano vidinis pasaulis taip pat beveik apčiuopiamai prasiplėtė ir praturtėjo. Iš tiesų, dabar jis yra didesnis.

Laisvė

Kelionė – tai galimybė ištrūkti iš rutinos, bent trumpam nusiimti kasdienines kaukes ir nusikratyti įprastų rūpesčių, nusibodusių ar nesėkmingų vaidmenų. Tampi tiesiog keliautoju – nepažįstamuoju, kuris gali pasielgti visiškai naujai, neįprastai. Svečioje šalyje žmonės tavęs nepažįsta, taigi sąlyginai nesi ribojamas įprastų elgesio normų. Gali išbandyti kai ką visai naujo, ko seniai ilgėjaisi, bet negalėjai, nedrįsai padaryti kasdieninėje aplinkoje, tarkim, giluminį nardymą ar skrydį parasparniu virš jūros. Jei namuose buvai visuomet skubantis, uždaras pilietis, dabar gali surizikuoti ir pasidalinti su atsitiktiniu pakeleiviu savo slapčiausiomis svajonėmis. Esi laisvas nors trumpam pavirsti kitu žmogumi. Beje, kai kurie keliautojai šią laisvę supranta per daug tiesmukai. Jei valgyti, tai kol skrandis suplyš, jei gerti, tai kol sąmonės neteksi. Ne paslaptis, kad yra tokių, kurių kelionės tikslas – pasmaguriauti egzotiškų seksualinių malonumų, kiti ieško tik ekstremalių potyrių. Taigi, laisvė visuomet yra susijusi su kai kam nepageidaujamais palydovais – rizika ir atsakomybe. Šių dviejų dalykų paisančiam keliauninkui išties nėra ko bijoti.

Poilsis

keliautojasKelionės įvaizdis neretai yra siejamas su poilsiu. Turizmo agentai netgi naudoja terminą „poilsinės kelionės“, kuris, išvertus į buitinę kalbą, turbūt reiškia „gulėti paplūdimyje, sočiai maitintis ir daug miegoti“. Tačiau, tai priimtina toli gražu ne visiems keliautojams. Dauguma mieliau renkasi vadinamąsias pažintines keliones, kurių metu daug keliaujama ir, žinoma, fiziškai labai pavargstama. Kur tuomet išsvajotas poilsis? Keliaudama pastebėjau, kad visiškai nebegalvoju apie kasdieninius rūpesčius, nes tas pasaulis, kuriame jų turėjau, dabar yra taip toli, o tas, kurį matau kelionės metu, – toks skirtingas, stebinantis, žavintis, kad mintims apie ką nors kita paprasčiausiai nebelieka vietos. Taigi, pailsi mano galva, o kasdienybės išvarginta siela iki valios prisisotina naujų, gerų įspūdžių. Kelionės pabaigoje žiūriu į savo bendrakeleivių veidus – jie šiek tiek pavargę, bet švyti džiaugsmu.

Kelionė į namus

Dauguma žmonių keliauja ieškodami garsių, ypatingų vietų, norėdami pamatyti pasaulio stebuklus, įžymius gamtos ar arcitektūros paminklus. Keliaudami tarsi ieškome pažadėtosios žemės, savojo Eldorado ar Rojaus, iš kurio kadaise buvome išvaryti. Klausiu savęs, kur tie tikrieji mano namai, vieta, kurioje geriausiai jaučiuosi? Vaikštau garsių pasaulio miestų: Londono, Paryžiaus, Čikagos, Rio de Žaneiro gatvėmis – gražu, įdomu, bet čia negaliu būti savimi. Čia nesaugu. Jei nieko neturi, neišgyvensi, o jeigu turi per daug, kas nors norės tai atimti. Mane sužavėjo išmintingo indėno pasakyti žodžiai: „Džiunglėse saugu, turime vandens, maisto, vaistinių augalų. Čia žmogui užtenka tiek mažai, kad išgyventų. O štai mieste reikia daug visokiausių dalykų. Pavyzdžiui, jei turi mašiną, būtinas benzinas, kad ji važiuotų, tam reikia pinigų, darbo, būsto, mokėti mokesčius…“ Išties daug reikia. Indėno veidas spindi gerumu ir ramybe. Tikiu, kad jam viso to netrūksta. Jis laimingas, nes jo namai gamtoje, džiunglėse, kur viskas tikra ir tobula, kur žmogus tampa neatsiejama visumos dalele.

Surasti save

lagaminasKelionė ir tai, kas joje nutinka, primena patį gyvenimą. Yra pradžia, tikslas, išbandymai ir atradimai, tik pabaiga skiriasi. Tu žinai, kada tavo kelionė baigsis, žinai, kad grįšti į namus ir visa tai galėsi pabandyti dar daugybę kartų. Kelionė, be abejonės, pakeičia tave, netgi jei to nesitikėjai. Kartais keliauji pats norėdamas pasikeisti, surasti save tame minčių, jausmų ir potyrių knibždėlyne. Kas esi? Kur veda tavasis gyvenimo kelias? Kodėl jautiesi toks nelaimingas, tuščias, vienišas? Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje keliauja kaip piligrimai turėdami vienintelį tikslą – aplankyti šventas, sakralumo auros persmelktas vietas. Vieni nori išpirkti savo kaltes, kiti tikisi pasveikti, treti – įgyti daugiau pasitikėjimo, vidinės ramybės ar net surasti savo gyvenimo tikslą, prasmę. Štai kad ir daugeliui pažįstamas Paulo Coelho knygoje „Piligrimas“ aprašytas keliautojas eina pėsčias net 800 kilometrų patirdamas daugybę vidinių suvokimų bei sielos transformacijų. Keliaudama esu stebėtoja, kurios vidinio laiko neužima įprasti kasdienybės rūpesčiai. Kelionė – tai laikas, kai galiu pabūti su savimi, įsiklausyti. Pats judėjimo faktas išlaisvina ir transformuoja viduje susikaupusius skaudulius. Ar gali „šventa“ vadinama vieta veikti žmogaus vidinį pasaulį? Tikiu, kad gali, jei esi tam pasiruošęs, nusiteikęs. Manau, čia suveikia žmogiško pavyzdžio, bendrumo, ritualo galia.

Profesija – keliautojas

Reikia pripažinti, kad ne visiems kelionės yra įvykis, nutinkantis kelis kartus per gyvenimą. Kai kam tai tiesiog gyvenimo būdas, kasdienybė. Kadaise didieji keliautojai Kristupas Kolumbas, Fernandas Magelanas, Vasko da Gama leidosi į pavojingas keliones, ieškodami naujų pasaulio kraštų bei jų turtų. Jų vardai visiems laikams įrašyti į istorijos vadovėlius. Kodėl nuolatos keliaujama šiais laikais? Manau, kelionė gali būti būdas ne tik atrasti save, bet ir pabėgti nuo savęs, nuo atsakomybės, būtinybės sukurti kažką stabilaus. Kartu tai gali būti ir prisirišimo baimė ar negebėjimas palaikyti ilgalaikių intymių ryšių su kitais žmonėmis. Juk keliautojo vaidmuo toks patogus ir tarsi niekuo neįpareigojantis. Atrodytų, tarsi užsidėjai nematomą apsiaustą ir niekas nesužinos, kas iš tiesų esi. Tačiau, kaip pasislėpti nuo savęs?

Kodėl aš keliauju? Kodėl keliauji tu? Ką mes atrandame savo kelionėse? Kiekviena kelionė suteikia galimybę atsakyti į šį klausimą naujai. Belieka tau ir sau palinkėti prasmingų ir įdomių kelionių.

Psicholgė Aušra Šūmakarienė | kurybosterapija.lt
Šaltinis: „Aš ir psichologija“

loading...