Kiek save atsimenu, gyvenu su nuolatiniu jausmu, kad esu nieko verta

0

ledaiKlausimas:

Sveiki, rašau jums, nes jau ilgai galvoju apsilankyti pas psichologą, bet kadangi šiuo metu gyvenu ne Lietuvoje manau pradėsiu nuo laiško jums. Man 23, baiginėju mokslus, reikės pradėti ieškotis darbo, palikti savo ‘saugią zoną’, susitikti su naujais žmonėmis, pateikti save taip, kad tikčiau naujoje aplinkoje. Tačiau kiek save atsimenu, gyvenu su nuolatiniu jausmu, kad esu neverta gero darbo, vaikinų, į kuriuos atkreipiu dėmesį, nepritampanti prie draugų kompanijos.

Aš nesuprantu ar visi žmonės jaučiasi panašiai, kartas nuo karto ar aš turiu psichologinių problemų susijusiu su socialiniu gyvenimu. Nuo pat paauglystės pradėjau jaustis kitokia, tarp didesnės draugų kompanijos negalėdavau šnekėti, atkreipti į save dėmesio. Dabar kai mokausi universitete, deja viskas kaip seniau, paskaitose nekalbu, neatsakynėju į klausymus to baimė, kad nusišnekėsiu. Kalbėdama, kartais jaučiuosi, kad mano nuomonė yra nesvarbi, arba kad kažkas gali pakalbėti ta pačia tema įdomiau, išsamiau.

Maniau, kad apsipratau su tokiu jausmu gyventi, tačiau jisai slegia, jaučiuosi taip lyg mano gyvenimas nepilnavertis. Negaliu susipažinti su naujais žmonėmis, nes bijau, kad mane jie teisia, taip pat kad nieko įdomaus aš jiems negaliu pasiūlyti, kad nebusiu įdomi aplinkiniams. Kritika man yra labai sunku priimti, dėl nepažįstamo žmogaus kritikos aš galiu ramiai nemiegoti savaite.

Rašau, nes nebegaliu taip gyventi, sleptis ir apsimetinėti, kad viskas gerai. Nepasitikiu savimi, kai bendrauju su naujais žmonemis, o kartais net ir labai artimais žmonėmis.

Atsakymas:

Džiugu, kad galiausiai nutarei ieškoti pagalbos. Perskaičiusi tavo problemą tikrai negalėčiau teigti, jog vienas mano pateiktas atsakymas galės išspręsti ilgą laiką besiformavusius sunkumus. Nes aiškiau suprasti, kas prisidėjo prie didelio tavo nepasitikėjimo savimi reikia ne vienos konsultacijos. Jei turi galimybę kreipkis pagalbos pas specialistą. Kadangi gyveni ne Lietuvoje gali pasirinkti psichologo konsultacijas internetu.

Sugrįžtant prie tavo problemos, visame laiške jaučiu stiprų nusivylimą, savęs nuvertinimą (atitinkamai lyginantis, žvalgantis į kitus žmones). Tu teisi, nesi vienintelė patirianti panašius sunkumus, nes vidinį menkavertiškumą jaučia daugybė žmonių jau nuo pat vaikystės. Būdami maži, silpnesni nei mus supantys aplinkiniai išgyvename menkavertiškumą negalėdami savarankiškai atlikti daugelio užduočių, stokodami tam tikrų įgūdžių, nuolat priklausydami nuo kitų.

O ir suaugusiems šiuo gyvenimo laikotarpiu taip pat ne lengviau. Mes tik prabudus esame apsupti reklamų, naujienų, informacijos apie gražesnius, protingesnius, tobulesnius už mus žmones. Peržvelgus kasdienias naujienas tikriausiai ne vienam susidaro nuolatinio konkuravimo, lenktyniavimo vienas su kitu vaizdas. Žinoma, galime sakyti, jog mums nerūpi kaip atrodo, elgiasi kiti, tačiau vėlgi sunku paneigti stiprų žmogaus poreikį priklausyti grupei, stengtis pritapti joje.

Jau laiško pradžioje atskleidi savo polinkį sugrįžti į praeitį, “susiklijuoti” su ja, kas labai trugdo pačiai judėti pirmyn. O juk dabar pradėsi naują gyvenimo etapą, todėl pasistenk elgtis ir būti tokia, kokią norėtum save matyti. Tik pradėjusi mylėti save leisi ir kitiems tave įvertinti. Kasdien primink sau : ”Šiandien aš bendrauju drąsiai, esu draugiška, įdomi asmenybė”. Taip pat pabandyk sąžiningai atsakyti sau: “Kas būtų kitaip, jei būčiau drąsi, nebebijočiau atskleisti savo nuomonės?”. Atsakymas padės nukreipti tavo elgesį pokyčiams tinkama linkme.

Rašai, jog tau visad sunku kalbėti didelėje kompanijoje, bijai “nusišnekėti”. Tačiau tokiu atveju pagalvok, ar visada tavo aplinkos žmonės būna išmintingi, pilni protingų minčių? Kas leidžia tau nuspręsti, jog tavo nuomonė nėra svarbi? Galbūt taip manai, nes teko keletą kartu sukliūti. Visgi pati supranti, jog tai pasitaiko kiekvienam. Žinoma, tu teisi, jog yra žmonių galinčių pasakyti kažką protingiau, išsamiau, galiausiai tiesiog kitaip nei tu. Tačiau tokių žmonių bus visad ir tai tikrai nėra kliūtis tau pasireikšti.

Akivaizdu, jog labai dažnai susipažinti su kitais, bendrauti tau taip pat trugdo nuolatinis mąstymas, ką apie tave galvoja kiti. Tačiau pasikartosiu: kaip apie save galvosi pati, tokią nuomonę apie tave susidarys ir kiti. Jei esi nuolat save “nutildanti”, nuvertinanti, galvojanti, jog esi neįdomi, greičiausiai ir kiti nenorės su tavim bendrauti, nes savo elgesiu (sąmoningai ar nesąmoningai) demonstruosi, jog esi neįdomi asmenybė. Taigi supranti, jog turi pirma pradėti keistis, o ne laukti kitų paskatinimo, jų postūmo.

Manau, pastebėjai, jog atsakyme labiausiai analizavau tavo minčių pagrįstumą, racionalumą, su kuo ir tau reikėtų labiausiai dirbti. Todėl kiekvieną kartą galvoje atsiradus tave menkinančiai minčiai ją užsirašyk, toliau atvirai sau atsakyk, kiek iš tiesų ši mintis yra teisinga. Dar būtų labai gerai jei trumpai pasižymėtum savo tuo metu vyraujančias emocijas. Nes būtent jos labai dažnai būna mūsų neigiamų, neracionalinių minčių apie save, kitus kaltininkės. Tikiu, jog jei skirsi pakankamai laiko, pastangų analizuoti savo mintis tikrai pasijausi geriau.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com

Dalintis: