– Hi. Ka tu?
– Zdrw. Aij nk. Chillinu in da class. tu?
– Db tsg ziuriu video tavo kur pasharinai ant fb sienos. OMG. Kaiiii nais…
– Jo. Lb boring cia. Ka po sules?
– Snd triesa man. Bet yolo, galim varyt į centrą.
– K. Taip okvord vakar buvo, kai tas ciuvas atvarė į kurylka.
– WTF ten buvo?? LOL. zvengeu… Krc nzn. Meetinam 17h ten.
– Jo. K. Dw.

Ką nors supratote? Man šis tekstas, be geranoriškai nusiteikusio autoriaus vertimo, buvo neįkandamas. Nebuvau apimta nevilties, kaip kad paauglių tėvai iš Didžiosios Britanijos, kurių pagailėjusi 13-metė moksleivė parašė paauglių slengo žodyną. Nesisielojau, apmąstydama, kur gi ritasi jaunieji kalbos vartotojai, bet rimtai suabejojau, ar tikrai aš suprantu paauglių pasaulį. O gal suprantu tiek, kiek ir jų virtualius tekstus?

Nesunkiai galiu išvardinti paauglių keliamas problemas, dėl kurių kreipiasi jų tėvai. Žinau visas naujienas apie dabartinio jaunimo degradacijos ypatumus. Bet ėmiau ir suabejojau, ar tikrai jie tokie beviltiški? Juk neretai matome tik tai, ką norime matyti…

Pamenu, dar mokyklos laikais, mokytoja skaitė mums tėvų nusiskundimus savo vaikų adresu ir liepė atspėti, kokiais metais jie buvo parašyti. Paaiškėjo, kad ir prieš 150 m. tėvai savo vaikus kaltino nepaklusnumu, tradicijų negerbimu, taisyklių nesilaikymu, savivaliavimu ir lygiai taip pat įtarinėjo, kad jų vaikų ateitis tikrai nebus šviesi ir laiminga. Tas pats vyksta ir dabar, nors karta keičia kartą: nuo pokarinės kartos (1928-1945) jau atkeliavome iki Z kartos (1995-2012), tuoj paaugs Alfa kartos vaikai, greitai turėsime dar kitokius paauglius. Bet ar keičiasi mūsų kaip tėvų požiūris į savo vaikus, nuo mūsų tėvų požiūrio į mus ir nuo mūsų senelių požiūrio į mūsų tėvus?

Pagalvojau, ar nebūtų įdomu, įvairovės dėlei, imti ir pabandyti suprasti tą, sveiku protu nesuvokiamą, paauglių elgesį? Pavyzdžiui, kad ir jų priklausomybę nuo virtualių ryšio priemonių. Imti ir pasiaiškinti, kodėl jie tokie ,,nenormalūs“, prieš pasmerkiant ar atsainiai nurašant visas mums nesuprantamas elgesio keistenybes paauglystės ,,ligai“.

Raidos psichologijoje paauglystės etapui yra priskiriami vaikai nuo lytinės brandos pradžios iki 18-19 m. Teigiama, kad šiuo itin sudėtingu žmogaus raidos etapu yra sprendžiami trys pagrindiniai klausimai:
1) autonomijos;
2) identiškumo;
3) intymumo.

Kaip matome, uždaviniai ne iš lengvųjų. Paaugliui tapti nepriklausomu, reiškia turėti savo vertinimo kriterijus ir pačiam reguliuoti savo elgesį, ką galima nusakyti viena fraze: paauglys nori galvoti pats už save. Daugelis paauglių mokosi būtent to. Jie iš naujo pervertina tėvų jiems padiktuotas taisykles, vertybes, apribojimus. Kovoja su tuo, kuo abejoja, siekia maksimalios laisvės, kad galėtų išbandyti save ir savo galimybes. Nenuostabu, kad žmogus, užimtas tokiais klausimais, gali atrodyti atsiribojęs ir priešiškai nusiteikęs egoistas.

Paradoksalu, bet būtent tam, savo nuomonę rėkte išrėkiančiam, egoistui visų svarbiausia – socialiniai kontaktai ir artimų žmonių palaikymas. Beje, artimaisiais jam dažniau tampa bendraamžiai. Ir tai normalu! Siekiant autonomijos ir ieškant savo identiškumo, natūralu lygintis į sau panašius. Būtent todėl, paaugliui labai svarbu priklausyti grupei (virtualiuose socialiniuose tinkluose, klasėje, komandoje, gaujoje). Priklausydamas grupei (-ėms) paauglys išbando įvairius vaidmenis, integruoja juos į savo asmenybę arba konfliktuoja. Tai reikšmingas žmogaus raidos etapas, leidžiantis atrasti savo gyvenimo kryptį, tikslus ir prasmę (M. Ericson).

Tam, kad pasiektų psichosocialinę autonomiją paaugliams reikalingi du įgūdžiai: savęs prezentacijos (mokėjimas atsirinkti, ką parodyti pašaliniams) ir savęs atskleidimo (savęs parodymas iš intymios pusės). Šie įgūdžiai yra esminiai, norint suvokti save kaip asmenybę bei užmegzti gilius ir artimus santykius, teigia online komunikacijos tarp paauglių tyrimo autoriai (Valkenburg P. M., Peter J., 2010). Beje, šiuo tyrimu taip pat buvo patvirtina, jog bendraujant internetu yra lengviau atsiverti draugams, stiprėja savivertė ir didėja savęs suvokimas.

Suprasdami tai, galėtume sau leisti taip labai nebesipiktinti, kad mūsų paauglys pernelyg sureikšmina komunikaciją su draugais, skirdamas tam visą savo laisvalaikį, o ir daugiau. Tėvai, neįvertinantys pamatinių vaiko raidos aspektų, sprendžia tik pagal tai, kas akivaizdžiai krenta į akis: buvęs ,,normalus” vaikas tampa nemotyvuotu tinginiu, užsidaro, nebeatvirauja, ,,niekuo” nesidomi… Kalbinamas burbteli kažką nesuprantama, net neatitraukdamas akių nuo telefono. Prašomas padėti, neturi laiko arba daro tai kuo skubiau, kad kuo greičiau grįžtų prie savo, dažniausiai online veiklos. Pažįstamas vaizdas?

Nekalbu čia apie depresyvius, nuo narkotinių medžiagų priklausomus paauglius, jų elgesio priežastims ir ypatumams yra skirta didžioji dalis visų tyrimų. Čia aprašau, normalius, paauglystės raidos etapą išgyvenančius, vaikus. Vaikus, kurie turi nukelti nuo pjedestalo savo tėvus tam, kad galėtų augti toliau, per socialinę komunikaciją su savo bendraamžiais. Lygiavertiškas bendravimas šiame etape daug svarbesnis, nes čia vaikai mokosi reaguoti į įvairias krizines situacijas; tarpusavyje išbando tam tikras elgesio formas, ,,pasimatuoja“ labiausiai jiems priimtinus socialinius vaidmenis. Socialinėse grupėse paaugliai kuria įvairius santykius, tariasi vieni su kitais ir sprendžia įvairius, jiems aktualius klausimus. Mamoms ir tėčiams, kurie nuolat stebisi: ,,Ir ko tu ten tam savo telefone visą laiką sėdi?“, – gali būti įdomus sąrašas klausimų, kuriuos sprendžia jų paauglys (-ė) su savo draugais:

Ką pirkti už gautus pinigus?
• Su kuo draugauti (ar nedraugauti)?
• Ką veikti laisvalaikiu?
• Ką rengtis?
• Ar eiti į vakarėlį?
• Kokį filmą žiūrėti?
• Ar jam (jai) parašyti?
• Ką kviesti į gimtadienį?
• Ką kaip daryti? Ir t.t…

Priklausomybė nuo interneto, – problema dėl kurios dažniausiai baiminasi paauglių tėvai. Ar tikrai ji tokia baisi? Prieš imdami kovoti su šita masine problema, pabandykime ir vėl suprasti.

Teigiama, kad dabar paauglystę išgyvena jau Z karta, taigi be bendrų, apskritai, paaugliui būdingų poreikių, būtina atsižvelgti ir į Z kartos ypatumus. Tradiciškai jie apibūdinami, kaip gimę su iPhonu rankoje, nuolatos ,,prisijungę”, be interneto neįsivaizduojantys savo gyvenimo, pakantūs ,,normaliam žmogui” neaprėpiamiems informacijos srautams. Be to, Z kartos kritikai teigia, kad tai vaikai, kurie yra nemotyvuoti ką nors aktyvaus veikti, nesugebantys sutelkti dėmesio, vienu metu darantys daugybę dalykų ir visus tik paviršiumi, be vaizduotės, be socialinių įgūdžių ir pan… Tokie neigiami apibūdinimai dažniausiai eskaluojami tėvų forumuose ir nerimo dėl vaikų ateities kupinuose straipsniuose.

Specialiai paskambinau jau 40 m. su paaugliais dirbančiam pedagogui ir paklausiau: ,,Gal galėtumėte ką nors gero pasakyti apie šiandienos paauglių kartą?” Kiek pamąstęs senas mokyklos vilkas nusijuokė: ,,Kad lengviau būtų ką nors blogo pasakyti… Bet jei gero, tai galiu pasakyti, kad dabartiniai paaugliai yra drąsūs, komunikabilūs, nesitaiksto su nesąmonėm. Jie kitaip bendrauja su suaugusiais. Jei mokytojas jiems patinka, tai ranką ištiesią, pasisveikina, jei nepatinka, tai taip tiesiog ir sako arba parodo. Jie nelinkę apsimetinėti, veidmainiauti. Dabartiniams vaikams labai svarbu paaiškinti, ko tiksliai iš jų nori ir kodėl. Reikia argumentais pagrįsti savo užduotį, tada jie supranta ir padaro. Jiems svarbiau pamatyti ir išgirsti, nei perskaityti. Jie mažiau priklausomi nuo grupės, individualesni, bet pastebėjau, kad gal ir dėl to, jiems labai patinka prisišlieti prie patikimo suaugusio. Jie stengiasi susirasti mokytoją, kuris jiems patinka ir su juo susidraugauti”.

Ir ką šis Z kartos paauglys nuolat veikia internete?

Jimenez A. G. (2012) tyręs ką paaugliai veikia internete, išskyrė tokias pagrindines veiklas:
1. Audiovizualinės pramogos (muzikos, filmų siuntimasis, klausymasis).
2. Informacijos ieškojimas.
3. Asmeniniai santykiai (flirtas, problemų sprendimas, naujų draugų ieškojimas).
4. Ekonominė veikla (pirkimas, pardavimas).
5. Laisvalaikis (žaidimai).
6. Komunikacija (bendravimas su draugais).
7. Mokymasis (akademinės informacijos ieškojimas, namų darbų darymas, akademinė komunikacija ir savitarpio pagalba).
8. Gyvo bendravimo su draugais kompensacija, kai tėvai draudžia išeiti iš namų.

Valkenburg, P., M., Peter, J. (2010) tyrimas nustatė, kad online bendravimas palengvina ir savo lytinio identiteto tyrinėjimą. Virtualioje erdvėje paaugliai drąsiau bendrauja su priešingos lyties bendraamžiais, flirtuoja, skiria pasimatymus. Ši savęs pažinimo sritis itin reikšminga paauglystėje.

Prieš beveik 20 m. Roscoe, Diana ir Brooks atliko paauglių poreikių pasimatymams tyrimą (1987) ir nustatė, kad pasimatymai atlieka 7 labai svarbias funkcijas:

1) Poilsio: galimybė linksmai praleisti laiką su priešingos lyties draugu.
2) Socializacijos: galimybė pažinti priešingos lyties bendraamžius ir pasimokyti bendravimo.
3) Statuso: galimybė padidinti savo statusą tarp bendraamžių, pasirodant viešai su patraukliu priešingos lyties draugu.
4) Bičiulystės: galimybė turėti priešingos lyties draugą, su kuriuo galima dalintis savo išgyvenimais ir bendrai kažką veikti.
5) Artumo: galimybė sukurti artimus ir svarbius santykius su priešingos lyties bendraamžiu.
6) Seksualinio patyrimo: galimybė pažinti savo seksualinius poreikius ir eksperimentuoti.
7) Atrankos: galimybė bendrauti su daugeliu priešingos lyties draugų, tam kad vėliau pasirinkti tinkamą vyrą ar žmoną.

Šiais virtualios komunikacijos populiarumo laikais kai kurios gyvo bendravimo su priešinga lytimi funkcijos yra realizuojamos internetu. Tai turėtų paguosti nuolat nerimaujančius tėvus. Dabar prieš susitikdami gyvai paaugliai labai daug vienas apie kitą išsiaiškina internete, paieško bendrų draugų, patyrinėja vienas kito pomėgius, o tai labai palengvina pasirinkimą, eiti ar ne susitikti gyvai. Galimybių tokiai pažinčiai prieš pažintį be galo daug…

Apžvelkime populiariausius šiuolaikinio paauglio komunikacijos kanalus: gyvas bendravimas, Facebook, Snapchat programėlė, trumposios žinutės SMS, pokalbiai telefonu, Instagram, YouTube, Skype, Twitter. Išvardinau ne visus, bet pačius populiariausius. Virtualių galimybių komunikacijai dabar yra be galo daug. Ar tai blogai? Pasitaiko nuogąstavimų, kad taip nukenčia paauglio socialiniai įgūdžiai, kad gyvas bendravimas nueina į antrą planą arba tampa labai paviršutiniškas. Bet ar tikrai taip yra? Online bendravimas taip pat turi savo socialines taisykles. ,,Like” Facebook’e taip pat nėra vien tik ,,Like”, bet tai ir labai svarbus informacijos apie santykio kokybę šaltinis. Kiek draugų ,,palaikino”, kas ,,palaikino”, kas ,,nepalaikino”, – visa tai yra įvertinama ir nusinešama į gyvą bendravimą.

Nė vienas mano kalbintas paauglys nepatvirtino, kad gyvas bendravimas nebeturi reikšmės. Kaip tik, teigė, kad svarbiausia bendravimo forma bendravimas gyvai. O virtualus bendravimas, tai tik tarpinė stadija, palengvinimas, kai nelabai patogu iš karto užkalbinti arba kalbėti apie svarbius dalykus. Patyrinėjus Z kartos komunikacijos ypatumas, susidaro įspūdis, kad jie bendrauja tarsi 5D formate. Suvaldyti tokius, įvairių komunikacijos kanalų teikiamos informacijos srautus, reikia be galo daug energijos. Ir paradoksalu, ši karta įtariama nesugebanti sutelkti dėmesio! Pabandykite, vienu metu bendrauti su penkiais pašnekovais Facebook’e, rašyti elektroninį laišką mokytojui, atrašinėti į draugės žinutes ir kalbėtis su mama!

Pastebėtumėte, kad nejučia vietoje pilnų žodžių imtumėte vartoti trumpinius arba tiesiog siųstumėte paveikslėlius – ,,emocijas“. Ir nereikia paauglių kaltinti bendravimo kokybės ar gilumo stoka. Užtenka pasiklausyti, apie ką kalbasi dvi gyvai susitikusios tetos, ar rimti dėdės, pavyzdžiui, sporto salėje!

O kad dar geriau pažintumėte savo pačių paauglius, siūlau namuose atlikti nedidelį kūrybinį projektą ,,Mano paauglio pasaulis”. Jums reikės: 3A dydžio popieriaus, senų žurnalų, žirklių ir klijų. Galvodami apie savo vaiką, vartykite žurnalus ir kas kris į akį, iškirpkite. Tai gali būti nuotrauka, paveikslėlis, tekstas ar šiaip koks abstraktus fragmentas. Kai jau turėsite pakankamai medžiagos, pabandykite viską sukomponuoti ant lapo popieriaus. Gausite neįtikėtinai gražų savo vaiko paveikslą, kuriame atrasite ir kai kurių netikėtų dalykų, gal kai ką pamatysite visai kitoje šviesoje.

Seminare koliažą darę paauglių tėvai, buvo maloniai nustebinti, kiek daug panašumų yra visų paauglių pasauliuose. Tėvai džiaugėsi atradę ne tik panašumus, bet ir savo vaiko unikalius pomėgius bei veiklas. Daug juoko sukėlė masinis tėvų impulsas, kuo greičiau rasti mobilaus telefono nuotrauką ir pirmiausia, ją įklijuoti į savo vaiko pasaulio paveikslą. Vienas seminaro dalyvis, pasidalino savo atradimu: ,,Oho, kaip įdomiai mano vaikas gyvena”, kita mama ,,atrado”, kad jos pačios pomėgiai paauglystėje nedaug kuo skiriasi nuo dukros.

Noriu pasiūlyti, visiems auginantiems paauglius, pabandyti šį psichologinį žaidimą, turėsite puikią galimybę geriau pažinti savo vaiką, pamatyti ne tik jo trūkumus, bet ir stiprybes, gebėjimus. O jeigu dar parodysite savo kūrinį pačiam vaikui, sulauksite įdomių komentarų ir netikėtų reakcijų, kaip kad pasidalino viena iš mamų: ,,Kai parodžiau dukrai savo koliažą apie ją, ji labai apsidžiaugė, nes galų gale ir aš kažką padariau, kad ją geriau suprasčiau”. ,,Pasirodo, aš tau rūpiu…”, – pasakė jos duktė.

Ir dar vienas patarimas, nesmerkite savo vaikų, kad jie ne tokie kaip jūs, kad jie bendrauja kitaip ir kitais būdais, kad jų neįmanoma suprasti. Pabandykite būti lankstesni, žaismingesni, bendravimui panaudokite įvairesnius ryšio kanalus ir lygiavertiškesnę kalbą.

Psichologė psichoterapeutė Lina Vėželienė gyvojipsichologija.lt

loading...