Kita pozityvaus mąstymo pusė

Businessman looking at city through window

Pozityvaus mąstymo šalininkai sako, kad mums visiems reikėtų daugiau šypsotis, dažniau svajoti ir į erdvę leisti tik pozityvias mintis. Bet užsispyręs mokslas tvirtina priešingai: kuo daugiau svajosime, tuo labiau nelaimingi ir nesėkmingi būsime.

“Jūs negalite visada gauti to, ko norite, bet jeigu jūs įsileisite į savo gyvenimą kažkiek negatyvių minčių, jūs galite pasiekti tai, apie ką svajojate.”

2011 metais New York’o Universiteto psichologijos profesorė Gabriele Oettingen drauge su savo kolega Heather Kappes išpublikavo rezultatus eksperimento, kurio metu dalyviai buvo paliekami be vandens. Vienai grupei eksperimento dalyvių buvo siūloma vizualizuoti šalto vandens stiklinę, o kitai grupei apie tai užsiminta nebuvo.

Matuojant kraujo spaudimą, buvo nustatyta, kad vizualizavusių vandenį žmonių būsena smarkiai pakito – jie jautėsi išsekę ir atsipalaidavę.

Psichologai padarė išvadą, kad įsivaizduodami stiklinę vandens, žmonės prarado motyvaciją atsistoti ir įsipilti stiklinę vandens tam, kad numalšintų realų troškulį. Rezultatai parodė, kad viena iš priežasčių, kodėl pozityvios fantazijos pranašauja blogus rezultatus, yra ta, kad žmogus nekuria energijos, reikalingos norimam rezultatui pasiekti.

Ši išvada prieštarauja vienam iš pagrindinių pop-psichologijos principų: idėjai, kad įsivaizduodami ateitį, jūs priartinate ją prie realybės.

Savo tyrimu G. Oettingen parodė, kad fantazijos apie tai, ką jūs norite pasiekti, apsunkina pasiekimus realybėje. Pafantazuokite apie rezultatyvią savaitę ir jūs padarysite mažiau. Įsivaizduokite neplanuotų lėšų atsiradimą jūsų sąskaitoje ir jūs turėsite mažiau motyvacijos užsiimti konkrečia veikla, kuri uždirbs jums pinigų.

Motyvaciniai guru tvirtina, kad jūsų protas “negali atskirti realių dalykų nuo įsivaizduojamų”. Kiek ironiška, bet G. Oettingen tyrimai rodo, kad jie yra teisūs, bet tuo pačiu, jie daro neteisingas išvadas. Bandymas “pajusti sėkmės būseną, tarsi jūs jau pasiekėte jos” veda ne kur kitur, o link nusivylimo.

Žinoma, ne visos fantazijos virsta savisabotažu. Savo knygoje “Rethinking positive thinking” G. Oettingen pateikia “minčių sugretinimo” techniką. Tai yra metodas, apjungiantis pozityvias ir negatyvias mintis. Jis bus naudinga, jeigu jūs norite pakeisti senus įpročius naujais.

Techniką sudaro 4 paprasti žingsniai: noras-rezultatas-kliūtys-planas.

1. Apgalvokite tai, ką jūs norite pasiekti.
2. Įsivaizduokite geriausią rezultatą (tai gali būti emocinė būsena, karjera, pagyrimas ir t.t.)
3. Paklauskite savęs, su kokiomis vidinėmis kliūtimis jūs greičiausiai susidursite? (Kalba ne apie jūsų šefą ar sutuoktinį, o apie tai, kas yra jūsų viduje, kas sulaiko jus nuo didesnio atlyginimo ar geresnių santykių).
4. Suformuluokite, ką jūs darysite, kai susidursite su kliūtimi. (“Jeigu man pasidarys baisu, kai išeisiu prieš auditoriją, aš prisiminsiu, kiek daug aš ruošiausi”. “Jeigu aš atsitrauksiu nuo darbų ir pradėsiu naršyti internete, aš iš kart išjungsiu kompiuterį”.)

Pozityviose fantazijose nėra nieko blogo, jeigu nuo jų jūs jaučiatės geriau, iki tol, kol jūs iš jų nelaukiate nieko daugiau, nei geros savijautos.

“Minčių sugretinimas” išsaugo naudingą pozityvių fantazijų dalį: jis patikslina tai, ko jūs norite, primena, ką gero jums duos pasiektas rezultatas. Bet tuo pat metu jis naudoja motyvuojantį suvokimą, kad jūs dar nepasiekėte tikslo ir kad dar daug reikės nuveikti. O savęs įtikinimas, kad pasiekti norimą galima ir be pastangų, paverčia gyvenimą sudėtingesniu.

Ir pabaigai norėčiau pridėti žodį nuo savęs ☺ Kaip ir visur, taip ir mąstyme, reikalingas balansas. Faktas yra vienas – mąstyk nemąstęs, bet jeigu nieko NEDARYSI, nieko ir nebus. O prisimenant optimistą, kuris mato stiklinę pusiau pilną, ir pesimistą, kuris mato tą pačią stiklinę pusiau tuščią, norėtųsi pasakyti: matykime tiesiog stiklinę su vandeniu. Tuomet turėsime pasirinkimą: pripilti daugiau vandens, išgerti jį ar išpilti, ar palikti tą stiklinę ramybėje. Priklausomai nuo norų, situacijos, o kartais – ir nuotaikos. Pavadindami save optimistu ar pesimistu, mes tik sukursime terpę savo teisumo įrodinėjimui. Tad kurkime pusiausvyrą pozityviai-negatyvioje sąmonėje ir eikime ten, kur norime būti. Tiesiog GYVENKIME!

Straipsnis parengtas pagal The Guardian

Ilona Tamošiūnienė | drasagyventi.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.