Kitos dimensijos


Iliustracija: Roman Romashov / Unsplash

Gyveno Lygumos šalyje, dvimačiame pasaulyje įvairios geometrinės figūros. Vienas iš gyventojų buvo Kvadratas. Kartą Kvadratas susitiko Rutulį, kuris sakėsi yra iš trimačio pasaulio, vadinamo Erdvės šalimi.

Lygumos gyventojai Rutulį galėjo matyti tik kaip apskritimą. Rutulys atrodė it didėjantis ar mažėjantis apskritimas. Tai labai nustebino Kvadratą ir pasirodė jam kaip stebuklas.

– Kaip tu tai darai? – Paklausė Kvadratas.
– Aš tiesiog judu erdvėje, – atsakė Rutulys.
– Bet ir aš judu erdvėje, – atsakė Kvadratas, – o mano dydis dėl to nesikeičia.

– Ir mano dydis nesikeičia, – nusijuokė Rutulys.
– Nesuprantu, – stebėjosi kvadratas.
– O kaip tu supranti erdvę? – Paklausė Rutulys.
– Na, tai paprasta. Erdvė yra ilgis ir plotis nusitęsiantys iki begalybės.
– Aš taip ir maniau, – šyptelėjo Rutulys, – neturi nė menkiausio supratimo, kas yra erdvė. Erdvė yra: ilgis, plotis ir aukštis. Ji trimatė…

Ilgai taip jiedu diskutavo, bet Kvadratui galų gale viskas įkyrėjo ir jis nusprendė, kad iš jo tiesiog šaipomasi, tad puolė mėgindamas savo kampu parblokšti Rutulį. O šis, jo nuostabai, tiesiog dingo. Girdėjosi tik Rutulio juokas.
– Kur tu?! – Nustebęs sušuko Kvadratas.
– Aš vis dar čia, – linksmai atsakė Rutulys ir stvėręs Kvadratą įtraukė į trimatę erdvę.

Pradžioje Kvadratą apėmė neapsakomas siaubas. Aplink buvo tamsu, po to pasimatė šviesa ir galimybė vėl matyti, bet matymas buvo kažkoks kitoks. Atgavęs amą, bet vis dar apimtas išgąsčio, Kvadratas užsimerkė.

– Arba aš išsikrausčiau iš proto, arba atsidūriau pragare.
– Nei viena, nei kita, – pasigirdo ramus Rutulio balsas, – tai yra Žinojimas, tai Trys Matmenys. Atsimerk ir pamėgink atidžiau įsižiūrėti.

Kvadratas pažvelgė ir staiga išvydo naujai atsivėrusį vaizdą. Visas jo pasaulis plytėjo kaip viena didelė drobė. Jis matė savo vaikus ir žmoną esančius jų namo kambariuose, kaimynus ir tolimesnes valdas.
– Aš tapau tarsi Dievas, – sušuko apstulbęs iš nuostabos Kvadratas.

Pažvelgęs į save jis susivokė esąs Kubas. Apimtas pagarbios baimės jis puolė Rutuliui į kojas ir tapo jo mokiniu.

Grįžęs į Lygumą, jis mėgino skelbti „Trijų matmenų doktriną“, tačiau jo pastangos ją išaiškinti savo gentainiams buvo bergždžios.

 ***

Mes visi tam tikra prasme esame panašūs į Kvadratą. Visose kultūrose paprastai išskiriamos dvi aiškios dimensijos: horizontali, asmeninė, apimanti individo erdvę, artimiausią aplinką ir vertikali, apimanti hierarchinę, visuomenės struktūrą, kas ir sudaro dvimatę plokštumą.

Tačiau, vieną dieną, taip nutinka, kad kokio nors asmens neįprastas poelgis, arba sukrečiantis gamtos grožio potyris priverčia pasijusti taip, tarsi būtume pakylėti nuo žemės. Ir tai nėra kopimas aukštyn hierarchijos laiptais, o visai kitos rūšies pakylėjimas. Taip atrandame trečiąjį matmenį – moralinę dimensiją.

Apie ją kalba religijos, filosofija, menas. Ir nė nesigilinant ar yra Dievas ar ne, tiesiog galime pasakyti, kad tai yra kažkas, ką žmogaus protas suvokia kaip tyrą, šventą, sakralinę erdvę, kuri apima tam tikros rūšies vaizdinius, nuotaikas, potyrius, emocijas ir mintis.

Parengta pagal:
1. Jonathan Haidt (2011). Laimės hipotezė: dešimt geriausių idėjų iš praeities, kaip tapti laimingam. Vilnius: Metodika. 191-194 p.
2. Edwin Abbott (2005). Flatland.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.