Klaida

0

Jei tai, kas yra teisinga, apibrėžtume kaip kažką kas vyksta tiksliai pagal iš anksto apibrėžtą scenarijų, pagal taisykles, vyksta taip, kaip ir turi būti, kitaip tariant be jokių klaidų, paklaidų, nukrypimų ir panašiai bei norėtume pavaizduoti tokį procesą grafiškai – turbūt puikiai tiktų taisyklingu apskritimu vykstantis judėjimas. A. Idealiai taisyklingas procesas:

Tai kas klaidinga galime įvardinti kaip procesą, nukrypstantį nuo savo idealaus plano, trajektorijos, kurso ir pavaizduoti grafiškai, kaip mažiau ar daugiau netaisyklingą apskritimą. B. Procesas su paklaida:

Pažvelgę į antrą paveikslėlį matome, kad išklydęs už savo įprastinių ribų procesas sykiu tarsi užgriebė naujos, iki tol nepažintos teritorijos dalį. Jei įsivaizduotume baltą foną kaip potencialų įvairių galimybių lauką, tai procesas su paklaida yra tiesiog naujai įgyvendinta dar viena galimybė, kombinacija, versija, variantas. Tokiu būdu, kas kart, su paklaida vykstantis procesas atranda vis naujas erdves, įgyvendina naujas versijas, tarsi išaugina naujas galimybių lauko sėklas. Paprasčiausiai tariant – vyksta plėtra, augimas, turtėjimas naujais variantais. C. Variantų gausa

Tokiu būdu formuojamos naujos galimybių ribos, naujas idealus apskritimas. D. Naujas idealas:

Tam tikru momentu susikaupus kritiniam variantų skaičiui idealus apskritimas virsta sena įprastinė norma, o vėliau žemutine riba. Taip galime stebėti evoliucijos laiptelius. E. Evoliucijos pakopos

 

Šis procesas gali vykti dviem kryptimis, tiek evoliucijos tiek involiucijos. Procesas visada veikiamas dviejų jėgų: išcentirinės ir įcentrinės.

Šių jėgų idealus balansas gimdo idealią apskritimo trajektoriją. Tam tikra prasme, visiška pusiausvyra, tobulumas, reikštų sustojimą ir pabaigą bet kokioms naujovėms.

Kita vertus, kiekvienas naujas ratas, nauja pakopa yra didesnė, tad reikalauja ir daugiau laiko vienam ciklui, kaip kad, pavyzdžiui, diena greitai keičia naktį, bet be galo lėtai sukasi galaktikos…

Dėl nuolatinio nepastovumo, aplinkinių faktorių kitimo, amžino virpesio Visiška pusiausvyra nėra įmanoma, o to ir nereikia.

“Klaidos” dėka vyksta kūrimas. Kuo didesnė paklaida – tuo didesni nauji plotai aprėpiami, didesnis proveržis. Čia labai svarbu pastebėti ir tai, kad padarius klaidą turi būti adekvataus stiprumo įcentrinė jėga, noras ištaisyti padėtį, grįžti į įprastinę trajektoriją, būtent tai skatina progresą. Dominuojant pasyvumui, nesiekiant klaidų taisyti, vyksta involiucijos procesas.

Kaip sakė Konfucijus: Tik neištaisyta klaida yra klaida.
Tad kad ir kaip būtų nelengva pradėjus naują veiklą, susidūrus su neeiline situacija ar užgriuvus netikėtiems sunkumams – verta užbaigti ką pradėjome, padėti tašką, tokiu būdu visada išeisime laimėtojais.

Edvardas Šidlauskas | Minčių malūnas

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here