Klasikinės muzikos efektas: kaip ji gerina sveikatą ir savijautą

0
USA, Illinois, Chicago, Woman Playing Violin Indoors
Foto: © Cavan Images/Corbis

Nežinau, kaip jums, bet man klasikinė muzika – atgaiva ir širdžiai, ir į kasdienybę įsisukusiai smegeninei. Ryškios muzikos instrumentų linijos, it į kokią pasaką vedanti įžanga, jaudulį atnešanti kulminacija ir vėl rimstančios natų bangos. O jei dar koks vakaras Operos ir baleto teatre, jautiesi ne tik pakylėtas, bet ir gavęs tikrą kultūros dozę.

Tačiau be pakylėjimo, pabėgimo nuo kasdienybės, klasikinė muzika turi ir daugiau moksliškai įrodytų poveikių. Pavyzdžiui, teigiamų poveikių sveikatai. Tad pradėkime nuo naujienų, o vėliau apžvelkime iki šiol surastus klasikinės muzikos privalumus mūsų sveikatai.

Palytėja ne tik ausį, bet ir mūsų genus

Naujų Suomijoje atliktų tyrimų organizatoriai užsimojo nei daug, nei mažai – pasižiūrėti, kaip klasikinė muzika paliečia ne tik smegenyse veikiančius procesus, bet ir sukelia pakitimus molekulių, genų lygmenyje. Buvo žinoma, kad klasikinė muzika veikia tam tikras mūsų smegenų sritis. Tarkim, viena jų – pilkojimaterija. Nors keli smegenų vizualizacijos tyrimo etapai parodė, kad muzika gali keisti žmogaus smegenų struktūras ir funkcijas, molekuliniai mechanizmai,dėl  kurių tokie pakitimai atsirasdavo, buvo neaiškūs.

Taigi į pagalbą pasitelkti genomikos ir bioinformatikos įrankiai ir prie tiesos priartėta. Tyrėjai dviem etapaisatliko su genomais susijusį tyrimą iš periferinio kraujo. Pirmajame etape metodika pritaikyta, kai žmonės klausėsi klasikinės muzikos. Antrajame etape – kai nesiklausė. Buvo pasirinktas VolfgangoAmadėjaus Mocarto kūrinys, kurio buvo klausomasi 20 minučių. Antroji grupė nesiklausė jokio klasikinio kūrinio. Be to, jų buvo paprašyta nesiklausyti jokios muzikos ir dieną prieš tai.

Ką parodė molekuliniu lygmeniu atliktas tyrimas? Ogi tai, kad klasikinė muzika padidina genų, kurie dalyvauja išsiskiriant dopaminui (laimės ir geros savijautos hormonui), aktyvumą. Vadinasi, pagerėja ne tik gera nuotaika ir savijauta, bet ir nervinių impulsų perdavimas, gebėjimas sklandžiai mokytis ir atsiminti. Be to, pažabojami genai, vadinamieji Parkinsono ligos rizikos faktoriai, sinukleinas alfa. Šio geno aktyvumas sumažinamas.

Na štai, klasikinė muzika padidina aktyvumą tų genų, kurie susiję su gera nuotaika ir kokybiškomis kognityvinėmis funkcijomis, tačiau kartu slopina ir tų genų aktyvumą, kurie skatina neuronų struktūros, funkcijos pakitimus ar praradimą bei neurodegeneracinių ligų vystymąsi.

Mažina skausmą, didina ištvermę, gerina miegą, ir ne tik

O jų išties nemažai. Pradėkime nuo to, kad klasikinė muzika sumažina skausmą. Ši muzikos savybė pritaikoma slaugos namuose, paliatyvinei ir kitoms panašioms terapijoms, kurių tikslas – sumažinti lėtinėmis ir kitomis ligomis sergančiųjų pacientų kančią.

Aktuali klasikinė muzika ir tiems, kurie užsiima tam tikra sporto šaka, dalyvauja rungtynėse ar tiesiog siekia asmeninių rekordų. Mat ne kokia tranki, širdies plakimą padažninanti, bet klasikinė muzika stiprina ištvermę, valią, didina motyvaciją. Tad būtent klasikinė muzika, o ne koks popmuzikos rinkinys turėtų skambėti jūsų grotuve, kai kitą kartą išsiruošite pabėgioti ar į dviračių žygį. Skubame pridurti, kad klasikinė muzika taip pat padeda susigrąžinti fizines ir psichines jėgas po sunkios treniruotės ar ligos.

Jei geriausias užsiėmimas prieš miegą jums yra naršyti po naujienų portalus ar įklimpti į socialinių tinklų platybes, meskite šį pomėgį ir geriau pasiklausykite klasikinės muzikos. Ne kas kita, bet klasikinė muzika pagerina miegą, jo kokybę. Taip pat pailgina jo trukmę ir apsaugo nuo dažnų pabudimų.

Daugelis klasikinės muzikos  privalumų sveikatai veikia sveikatą ne tiesiogiai, o pagerindami su sveikata susijusius dalykus – fizinį aktyvumą, poilsį, miegą. Tačiau klasikinė muzika turi ir savybių, kurios tiesiogiai pagerina sveikatą. Pavyzdžiui, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Pirmiausia, ši muzika pagerina kraujo tekėjimą kraujagyslėmis. Taip organai ir jų sistemos kokybiškiau ir geriau aprūpinami maisto medžiagomis bei deguonimi. Ne vieną kartą atskleistas raminantis, stresą mažinantis šios muzikos poveikis. Sumažinamas kortizolio išsiskyrimas, reguliuojamas ir mažinamas kraujo spaudimas.

Be to, nustatyta, jog klausantis klasikinės muzikos suvalgoma mažiau maisto. Taip gali būti todėl, kad klasikinė muzika ramina, priverčia susikaupti, sukoncentruoti dėmesį į valgymo procesą, pajusti malonumą ne tik valgant, bet ir klausantis. Taigi nuo stalo pakylame anksčiau ir greičiau įlendame į išsvajotą suknelę ar kelnes.

Įdomus fenomenas, susijęs su klasikine muzika, nustatytas 1993 metais. Šis fenomenas pavadintas „Mocarto efektu“. Kas buvo nustatyta? Ogi tai, kad pasiklausius klasikinės muzikos, tiksliau, Mocarto kūrinių, studentams kurį laiką padidėja IQ.

Be to, klasikinė muzika gali padėti sušvelninti vidutinio sunkumo ar lengvos depresijos simptomus, nes veikia centrus smegenyse, atsakingus už gerą nuotaiką.

Nepamirškime ir mūsų mažųjų. Nustatyta, kad klasikinės muzikos klausymasis nėštukėms arba mamoms su kūdikiais – lygių neturintis užsiėmimas. Kodėl? Todėl kad klasikinė muzika padeda išsivystyti stipresnei mažojo žmogučio psichikai, aktyvina tas sritis, kurios atsakingos už kalbos išvystymą, gerina nuotaiką ir sumažina diegliukus ar dantukų skausmus.

Įvairūs tyrimai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems buvo atlikti ir teigiamas poveikis nustatytas daugiausia klausantis Johano Sebastiano Bacho, Džozefo Haidno, Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinių.

Jeigu nemėgstate klasikinės muzikos

Išvardinome daugybę privalumų, kuriuos teikia klasikinė muzika. Tačiau yra daugybė žmonių, kurie jos nemėgsta, nesiklauso ar, kaip jie sako, yra tam tiesiog nesubrendę.

Ką daryti tokiu atveju? Pirmiausia, nenusiminti. Mat yra daugybė moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie byloja, kad mėgstama muzika, kad ir kokia ji būtų, vis tiek duoda sveikatai vienokios ar kitokios naudos. Vienas paskutiniųjų tyrimų atliktas su hiphopo muzika. Nustatyta, kad hiphopo muzika tiems individams, kurie turi kognityvines ligas ar sutrikimus, padeda išlaisvinti mąstymą, kai šie žmonės kuria, dainuoja, juda. Net ir hiphopo muzika gali sumažinti depresijos simptomus suaugusiesiems ar vaikams.

O štai džiazo muzika padėjo jauniems, vėžiu susirgusiems pacientams kovoti su savo liga, pozityviau pažiūrėti į situaciją ir stipriau motyvuotis pasveikimui. Be to, padėjo sumažinti nerimą tiems pacientams, kurių laukė rimtos operacijos.
.
Pagal: livestrong.com, greatist.com
.
Audrė Bartaševičiūtė / vlmedicina.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here