Nerimas, depresija ir stresas – nuolatiniai šiuolaikinio žmogaus palydovai. Kiekvienas su tuo bando susidoroti įvairiai: sportu, kelionėmis, vaistais ir pan. Vienas iš būdų, pripažintų ir mokslininkų, padėti sau – biblioterapija. Tačiau, pasak jų, skaityti reikėtų ne bet kokias, o kognityvinės psichologijos specialistų parašytas knygas, padedančias keisti mąstymą ir elgesį. Bet mūsų knygynuose ir bibliotekose netrūksta savipagalbos ir patarimų knygų. Tad kaip išsirinkti tinkamą?

Daiva-Širkaitė
„Pasitelkę minčių nukreipimą, neleidžiame dominuoti neigiamoms mintims“, – sako Daiva Širkaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Neseniai Lietuvos medicinos biblioteka išleido kognityvinės bibliografijos rodyklę „Knygos, keičiančios mąstymą“, kurią parengė šios bibliotekos tinklaraštininkė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Daiva Širkaitė.

Pasak autorės, į lietuvių kalbą kognityvinės literatūros išversta nemažai. Perskaičiusi tas knygas ji bandė suprasti ir išanalizuoti siūlomų metodų esmę bei naudą. Į rodyklę autorė nesudėjo šviečiamojo pobūdžio leidinių, kuriuose tik pateikiama informacija, tarkim, apie depresiją. Čia pateikiamos knygos, pagrįstos moksliniais kognityvinės elgesio terapijos įrodymais.

Paaiškinkite išsamiau, kas yra kognityvinė biblioterapija.

Racionalus mąstymas nuramina emocijas. O naujausi medicininiai tyrimai rodo, kad skaitymas yra toks pat veiksmingas, kaip ir gydymas vaistais. Taigi specialistai, norėdami padėti žmonėms susidoroti su psichologinėmis problemomis, siūlo skaityti literatūrą, pritaikytą konkrečioms žmogų kamuojančioms problemoms.

Moksliškai tokia literatūra vadinama kognityvine (lot. cognition – „pažinimas“) elgesio terapija pagrįsta biblioterapija (gr. biblion – „knyga“ + gr. therapeia — „gydymas, slaugymas“).

Knygų terapijos tikslas – padėti įsisavinti informaciją, dirbti savarankiškai, pildant knygose esančius klausimynus, bei išsiugdyti naujų įgūdžių.

Ar visos knygos padeda?

Vertingos patarimų knygos perteikia konkrečias ir praktikoje patikrintas pagalbos sau strategijas. Jos suteikia drąsos ir vilties, kad galima įveikti problemas.

O kognityvinės biblioterapijos knygos gali padėti geriau suprasti save ir savo rūpesčius, atpažinti ankstyvuosius ligos simptomus bei padėti paruošti veiksmų planą, kaip toliau elgtis.

Labai gerai leidinio „Knygos, keičiančios mąstymą“ pratarmėje parašė rašytoja, poetinės terapijos pradininkė, gydytoja psichiatrė doc. dr. Jūratė Sučylaitė: „Kognityvinė biblioterapija yra vienas iš savęs pažinimo ir tobulinimo būdų, tačiau gyvenime yra daugiau terapijos formų, nereikia pasikliauti tik viena. Kognityvinės biblioterapijos privalumas – individualus darbas su savimi, galimybė nesinaudoti terapeuto paslaugomis. Trūkumas – orientavimasis į racionalumą – pragmatiškame pasaulyje mums dažnai trūksta laiko stabtelti, sutelkti dėmesį į pojūčius, dalintis su kitais žmonėmis tuo, ką jaučiame, išgyventi sąlyčio su menu (muzika, literatūra, daile) stebuklą“.

knygos
Leidinys „Knygos, keičiančios mąstymą“ yra skaitmeninis ir nemokamas.

Kodėl nusprendėte sudaryti leidinį Knygos, keičiančios mąstymą“? 

Idėja apie tokį leidinį kilo, kai rašiau pranešimą apie moksliniais tyrimais paremtą biblioterapijos taikymą psichikos sveikatos įstaigose JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Šiose šalyse psichikos sveikatos specialistai rekomenduoja skaityti mokslines savipagalbos knygas sergantiems depresija pacientams pagal projektą „Knygos pagal receptą“.

Reikia pažymėti, kad tokių knygų yra nedaug. Tačiau jų poveikis įrodytas moksliniais tyrimais. Susidomėjau, kas gi išleista ir išversta Lietuvoje.

Ieškojau tų knygų bibliotekose, pirkau knygynuose ir skaičiau. Per metus atlikau didžiulį darbą: skaičiau kognityvinės psichologijos specialistų parašytas knygas ir bandžiau įsitikinti, ar knygose aprašyti metodai tikrai veikia.

Perskaičiau visas ir perteikiau esmę. Buvo naudinga ir įdomu. Beje, pirminis šio leidinio pavadinimas net buvo „Knygos pagal receptą“.

Kurias rodyklės knygas verta skaityti? 

Visas. Leidinyje atrinktos knygos iš daugelio, jose pateikti patarimai yra paprasti ir veiksmingi, padedantys spręsti problemas protingai. Tačiau reikia ne tik skaityti, bet ir keisti elgesį, vykdyti patarimus.

O pas mus skaitomos (perkamos) tokios knygos? Kas dažniausiai jas skaito?

Šios knygos tikrai perkamos, bet jos pasiklysta vadinamųjų patarimų guru (pavyzdžiui, „Kaip tapti milijonieriumi“ ir pan.) knygų jūroje.

O jas skaito išsilavinę žmonės, norintys tobulėti, nebūtinai sergantys depresija, bet patiriantys stresą, nerimą, norintys išmokti susidoroti su baime, nevisavertiškumu, stipriomis emocijomis (pykčiu, gėda, kalte) ir pan.

Leidinio „Knygos, keičiančios mąstymą“ skaitytojai – medikai, psichikos sveikatos specialistai, pacientai, taip pat ir plačioji visuomenė.

Kaip tos knygos paveikė jus pačią?

Knygos padėjo pažinti save, pamatyti mąstymo klišes, neteisingus įsitikinimus, stebėti, kaip neteisingos mintys veikia nuotaiką. Suprasti, kodėl taip jaučiuosi – ar tikrai neiškreipiu faktų, ar teisingai vertinu tai, kas vyksta, ar nesilyginu su kitais.

Šios knygos padėjo pamatyti klaidingus įsitikinimus, kurių anksčiau nepastebėdavau. Mintys tikrai lemia jausmus ir nuotaiką.

Ką naudinga iš perskaitytų leidinio knygų galėtumėte pasiūlyti mūsų skaitytojams? Kokie patarimai įstrigo jums?

Visos šios knygos tinka sąmonei plėsti bei sąmoningumui didinti.

Psichologinei sveikatai naudingas patarimas: kiekvieną nemalonų jausmą sukelia iškreiptas negatyvus mąstymas. O intensyvus negatyvus mąstymas – svarbiausias veiksnys, dėl kurio atsiranda depresijos simptomų.

Kadangi kiekviena mintis sukelia gerų ar blogų, su prisiminimais susijusių asociacijų, norėdami sumažinti skausmingų asociacijų poveikį, galime pasirinkti naujas mintis. Smegenys dirba asociacijų principu. Jei staiga pradedame galvoti visai kitaip, atsiras naujų asociacijų. Taip pradės formuotis nauja minčių eiga. Pasitelkę šį minčių nukreipimą, neleidžiame dominuoti neigiamoms mintims. Tai nesudėtinga.

O kaip pašalinti slegiančias mintis?

Jokiu būdu ne kovoti su jomis, o tiesiog ignoruoti jas. Vietoj stresą keliančių minčių reikia galvoti apie bet ką, kas yra malonu arba neutralu. Tiesiog pasirinkti naują neutralią mintį, kuri nesukelia emocinių asociacijų.

Jei slegia kas nors, bet yra viltis, kad viskas pasikeis, tai gerai. Nes tikros problemos niekada taip neslegia, kaip iškreiptos. Viltį atima iškreiptos mintys (neteisingas požiūris, apibendrinimai).

Rimta depresija sergančių pacientų, kurių prognozės išgyti puikios, nevilties jausmas paprastai būna didesnis nei mirtina liga sergančių pacientų. Kodėl? Nes jų mąstymas – nelogiškas ir keliantis neviltį. Tokį mąstymą reikia atpažinti ir pakeisti.

Ar jūs skaitote tik kognityvinę literatūrą?

Aš labai mėgstu skaityti – tą darau, kai tik turiu laiko, dažniausiai vakarais. Vienu metu kartais skaitau po kelias knygas. Tačiau nėra taip, kad imu visas iš eilės. Man patinka tos knygos, iš kurių ką nors sužinai, kurios stiprina atmintį ir lavina protą, teikia intelektualinį pasitenkinimą.

Nors ir nesu medikė, domiuosi medicina ir psichologija, tad dažniausiai renkuosi mokslinę literatūrą.

Kita vertus, šiuo metu esu viena iš LMB tinklaraštininkių, knygų apžvalgininkė. Dažniausiai aprašau moksliniais faktais pagrįstas knygas. Ir, žinoma, visas jas perskaitau. Juk negaliu apžvelgti knygos, jei jos neskaičiau.


Daivos Širkaitės leidinys „Knygos, keičiančios mąstymą“ yra skaitmeninis ir nemokamas, jį galima rasti internete >>

Ilona Petrovė / vlmedicina.lt