abortas
© Paul Gilligan/Corbis

Abortas Lietuvoje yra legali procedūra, kuri yra atliekama ligoninėse. Dažnai moteris priima sprendimą nutraukti nėštumą dėl to, jog jis buvo neplanuotas. Pacientės retai kada žino, kas jų laukia po šios procedūros. Kokios galimos aborto pasekmės moters sveikatai, psichologijai ar tolimesniam visaverčiam gyvenimui?

Lietuvoje Higienos instituto duomenimis, 2014 m. buvo padaryta apie 5200 abortų. Tai yra šiek tiek mažiau nei 2013 m., tačiau didžiausiais skaičiais nuo nepriklausomybės atgavimo gali „pasigirti“ 1991 m. Beveik 41 tūkst. – tiek abortų buvo atlikta per metus, o tai sudaro beveik 70 proc. to laiko nėštumų. Šie skaičiai atskleidžia dar vyravusią posovietinę mąstyseną. Sovietų Sąjungoje moterims darytis abortus buvo netgi rekomenduojama dėl manymo, jog tai padeda suderinti mėnesinių ciklą.

Aborto pasekmės, kurių neįmanoma numatyti

Lietuvoje dėl galiojančių įstatymų moterims atliekamas tik chirurginis nėštumo nutraukimas. Komplikacijos po aborto gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeris ginekologas Tomas Lūža pasakoja, kad tam įtakos turi aborto atlikimo būdas, laikas ir pats moters organizmas. Sunku nustatyti, kaip jis gali sureaguoti į atliktą procedūrą. Kuo vėliau nutrauktas nėštumas, tuo didesnė komplikacijų rizika.

„Po aborto dažniausiai moteris jaučia maudimą, tempimą ar skausmą pilvo apačioje, būna kraujingų išskyrų iš gimdos“, – teigia T. Lūža. Rečiau pasitaikančios komplikacijos yra gerokai pavojingesnės, o kai kurios gali baigtis ir mirtimi. Gali prasidėti gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, gimdos infekcija, sepsis. Ginekologas T. Lūža pabrėžia, kad po aborto ateityje galimos kitų nėštumų komplikacijos, susijusios su nėštumo nutraukimu, – nevaisingumas, nukraujavimas po gimdymo.

Po aborto atlikimo praėjus 7–14 dienų yra rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą. Profilaktiškai skiriami antibiotikai. Taip galima laiku pastebėti ir suvaldyti pasireiškusias komplikacijas. T. Lūža pasakoja, kad sutrikimai yra gydomi priklausomai nuo jų pobūdžio. Lengviausios komplikacijos gydomos antibiotikais, pakartotiniu gimdos valymu, jei yra pažeidžiama gimda – daroma papildoma operacija. Išskirtinai sudėtingais atvejais galimas ir gimdos pašalinimas.

Palūžti gali ir stipriausia moteris

Psichologinis aspektas yra vienas iš svarbiausių moters pasirinkime darytis abortą. Pastojusi moteris supranta, kad jai teks rūpintis nuo šiol ne tik savimi. Palaikymas ir pagalba iš artimiausių žmonių tampa labai svarbūs, tačiau jų nesulaukus, griūva pasitikėjimas savimi. Tada dažniausiai kyla mintys nutraukti nėštumą.

„Atvykusios į centrą nėščios moterys dažnai stokoja emocinio saugumo ir ekonominio stabilumo, bijo dėl savo ir vaiko ateities, kalba apie sudėtingus santykius su partneriu, vienos galvoja, kad yra per jaunos, kitos – kad per senos arba jau turi pakankamai vaikų“, – teigia Zita Tomilinienė, „Krizinio nėštumo centro“ vadovė. Šis centras kasdien susiduria su moterimis, kurios nori pasidaryti abortą arba jau yra jį atlikusios.

Kiekviena moteris nėštumo nutraukimą gali išgyventi skirtingai. Iš pradžių kai kurios išgyvena palengvėjimą, nes išsprendė savo gyvenimo problemą, tačiau vėliau dažnai pasireiškia psichologinės problemos. Vienas iš jų yra metinių sindromas. Moters emocinė būklė pablogėja kiekvienais metais per aborto atlikimo ar kitų vaikų gimimo dieną. Ji gedi ir jaučiasi kalta prieš negimusį kūdikį. Dažnai pasitaiko, nemigos atvejų arba sapnuojami košmarai.

„Būna, kad moterys mums paskambina ir sako, kad negali rasti ramybės, sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus. Klausia, ką daryti, kad  palengvėtų“, – sako Z. Tomilinienė. Yra atvejų, kai nepatiriama jokių komplikacijų.

Moterys kreipiasi į psichologus dėl po aborto pasireiškusių depresijos, nerimo priepuolių, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, valgymo sutrikimų, kai kurioms kyla mintys apie savižudybę. Pasitaiko atvejų, kai partnerė tampa apatiška ir nenori turėti jokių santykių su vyrais.

„Būna, kad moterys vis dažniau po aborto ieško atsitiktinių lytinių santykių, o vėl pastojusios nutaria negimdyti arba kaip tik džiaugiasi nėštumu, nes tikisi užpildyti esančią tuštumą po atlikto aborto“, – teigė Z. Tomilinienė. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie būtų atlikti būtent šioje srityje.

Neteisėti abortai egzistuoja?

Lietuvos įstatymai nurodo, kad galima abortus atlikti iki 12 nėštumo savaitės, tačiau pasitaiko atvejų, kai ši tvarka apeinama. Liudininkės pasakoja, kad yra klinikų, kuriose nėštumas nutraukiamas net 14 savaitę, o oficialiuose dokumentuose konstatuojamas persileidimas arba suklastojami duomenys. Tokių žinomų atvejų yra vienetai, tačiau vis tiek pasitaiko.

„Krizinio nėštumo centre“ buvo apsilankiusios kelios moterys, kurios pripažino, jog joms atliktas neteisėtas abortas. Taip pat vis labiau internete plinta medikamentinio aborto pasiūlymai. Dar 2014 metų rudenį tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė siūlė Lietuvoje įteisinti šį aborto metodą, tačiau kilo visuomenės pasipiktinimas ir šis siūlymas daugiau nebuvo keliamas. Interneto forumuose galima rasti pasiūlymų įsigyti vaistų, kurie yra atgabenti iš Skandinavijos, kad moterys galėtų atlikti medikamentinį abortą namuose. Be gydytojų priežiūros vartojami vaistai gali sukelti komplikacijas.

Kas moterų laukia po neteisėtai atlikto medikamentinio ar chirurginio aborto? Prasidėjus galimoms komplikacijoms, joms tenka kreiptis į ligoninę ir pradėti gydymo procesą. Neteisėto chirurginio aborto atveju Baudžiamojo kodekso 142 straipsnis skelbia, kad aborto atlikėjui gresia iki 4 metų kalėjimo.

Medikamentinio aborto pasekmės dažniausiai yra kraujavimas, vėmimas, dėl neteisingo nelegalių vaistų vartojimo nepilnai atliktas abortas kenkia ne tik vaisiui, bet ir pačiai moteriai. Abortą tenka atlikti ligoninėje chirurginiu būdu arba bandyti išgelbėti įsčiose esantį vaisių.

Pagalba suteikiama moterims

Lietuvoje egzistuoja įstaigos, kuriose moterys prieš ar po aborto gali sulaukti psichologinės, materialinės ar teisinės pagalbos. „Krizinio nėštumo centras“ įsikūrė tik prieš 2,5 metų, tačiau jau dabar jis plečia savo veiklą didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir sulaukia vis daugiau moterų. Pirmaisiais darbo metais į centrą kreipėsi 90 moterų, o antraisiais jau apie 200. Dauguma jų išgyveno dėl neplanuoto nėštumo, dalis iš jų jau buvo atlikusios abortą ir kreipėsi dėl psichologinės pagalbos.

„Pas mus atvyksta įvairaus amžiaus moterys, labai retai – vyrai. Kartais žmonės mano, kad mes galime padėti moterims atlikti abortą ir skambina dėl šios paslaugos suteikimo, tačiau mes to nesiūlome, nes centro siekis yra abortų prevencija per konkrečią pagalbą nėščiosioms“, – teigė šios įstaigos vadovė Z. Tomilinienė.

Moterims padedama pamatyti vaikelio išsaugojimo galimybę. Suteikiama nemokama psichologinė, socialinė, materialinė, teisinė pagalba nutraukus nėštumą, nėštumo metu ir pirmuosius dvejus vaiko auginimo metus.

Centro pagrindinė veikla yra padėti moterims išgyventi sudėtingą psichologiškai neplanuoto nėštumo laikotarpį. „Centre yra apie 60 savanorių. Jie yra savo srities specialistai: psichologai, ginekologai ir kitų sričių specialistai. Kartais tai ir moterys, kurios pačios yra patyrusios abortą“, – pasakojo Z. Tomilinienė.

Savanoriai padeda arba ieško paramos moterims. Paramą centras gauna rašydamas projektus įvairiems fondams, iš įmonių, Sveikatos ministerijos,  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei paprastų žmonių. „Dar vyksta „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos, kuriose dalyvauja ne tik moterys, bet ir vyrai“, – sakė Z. Tomilinienė.

Rekolekcijos Lietuvoje vyksta nuo 2012 metų, jos padeda susitaikyti su netektimi, atleisti sau, dvasiškai nurimti. Jas veda moterys, kurios ir pačios yra patyrusios abortą. Ši praktika yra atėjusi iš Airijos ir paplitusi po įvairias pasaulio šalis.

Abortas yra sunkus moters gyvenimo apsisprendimas. Svarbu žinoti, kas gali laukti po atlikto nėštumo nutraukimo ir kur galima kreiptis pagalbos. Pripažįstama, kad nuo 1994 metų nekeistas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ įsakymas neužtikrina teisės moteriai sužinoti sprendimo pasekmes, todėl specialistai sutaria, kad šį įstatymą reikia atnaujinti.

Eglė Zubriūtė, „Universiteto žurnalistas“ | LRT.lt