Ko siekiate darbe – gerų rezultatų ar nervingos atmosferos?
0 (0)

futbolas

Darbe kolegos nesisveikina ir netgi svaidosi įžeidinėjimais. Kodėl taip atsitinka? Įtampa darbovietėje įsivyrauja ne tik dėl užsitęsusių sunkmečio padarinių: darbuotojų atleidimų, atlyginimų mažinimo, papildomo darbo krūvio, darbo patirties menkinimo.

Chaosą gali sukelti ir bendradarbiai, kuriems nuotaika pagerėja, kai randa prie ko prikibti. Juk kai kurie mėgsta stebėti, kas kada įsijungė kompiuterį, ką nuveikė, užuot patys dirbę tai, kas jiems paskirta.

Ar darbe verta būti pernelyg atviram? Pasakoti, kur skubi po darbo ar kaip leisi atostogas? Matyt, tokioje nedarnioje aplinkoje, kaip dabar įprasta vadinti aršiai konkuruojančioje, neverta atvirauti, kur pasisemi energijos ir jėgų, kad vėl galėtum arti savo darbų baruose.

Psichologė – psichoterapeutė Rūta Bačiulytė pataria, kaip tokioje darbinėje aplinkoje išlikti oriam, nepažeidžiam ir išsaugoti pasitikėjimą savo jėgomis.

„Darbiniai santykiai nėra šeiminiai santykiai. Tai reiškia, kad darbe didelio artumo nereikėtų tikėtis. Neturėkite iliuzijų, kad darbovietėje jus kas nors šiltai globos ar bendraus taip, kaip su jumis bendrauja motina, tėvas, broliai ar seserys“ , – pabrėžė R. Bačiulytė.

Dalykinių santykių tikslas – bendradarbiaujant pasiekti gerą rezultatą visiems. Darbiniuose santykiuose svarbiausia tik sugebėti bendradarbiauti.

Tačiau dažname kolektyve darbuotojai – įvairaus amžiaus, turintys skirtingą darbo patirtį, nevienodus gabumus. Todėl konfliktai neretai tampa neišvengiami, nes gabesniems kraunamas didesnis darbo krūvis, didesnią darbo patirtį turintys kolegos tuo naudodamiesi kratosi papildomo krūvio.

„Kiekvienas žmogus daro tai, ką geba geriausiai. Todėl vadovų ar administracijos reikalas – taip pasirinkti kolektyvo narius, kad kiekvienas jų gerai jaustųsi savo darbo vietoje. Juk ne be reikalo kuriamos pareigybinės instrukcijos, iš kurių darbuotojas turi žinoti, ko iš jo tikimasi.

Jei gabus darbuotojas sugeba jam patikėtą darbą atlikti per trumpesnį laiką, jis turėtų gauti ir didesnį atlygį, o ne dar daugiau dirbti už tą patį atlyginimą, kokį gauna ir dvigubai mažiau dirbantis kolega. Žmogaus pastangos, indėlis turėtų būti įvertinti tinkamai. Jei visi darbuotojai uždirba vienodai, tarp kolegų kyla įtampa. Tokia situacija kelia pyktį ir pasipriešinimą vadovų atžvilgiu“, – dažniausiai pasitaikančių įtampų darbe priežastis nurodė psichologė – psichoterapeutė.

Jeigu darbuotojas jaučiasi neįvertintas ir jam nepatinka tokia situacija, turėtų ieškoti išeities – ieškoti kito darbo arba kalbėtis su vadovu.

Darbas nėra išskirtinė vertybė, kad reikėtų privalėti paklūsti tam, kas vyksta darbovietėje. Kolektyvai skirtingi – vienur gali būti daug chaoso, atsiradusio dėl veiklos nepasiskirstymo, kitur – daug įtampos, konfliktų, atsiradusių dėl pasikeitusių finansinių sąlygų, bet ir vienu, ir kitu atveju su tokiomis situacijomis nereikėtų susitaikyti ir paklusti.

„Sėdėti suglaudus ausis ir tikėti, kad negausiu kitos darbo vietos, – neverta. Jeigu žmogus turi puikius įgūdžius, gerai išmano savo sritį, turi pagrindą pasitikėti savimi. Ta darbo vieta, kurioje jis dirba, nėra vienintelė jam tinkama“, – kelti sparnus iš darbovietės, kurioje žmogus jaučiasi neįvertintas ar pernelyg įsitempęs, patarė psichologė – psichoterapeutė.

Neretai moteriškame kolektyve sklando apkalbos. Jos ne visiems patinka. Kaip elgtis tokioje darbovietėje: ar palaikyti gandų skleidėją, ar ignoruoti?

Psichologė – psichoterapeutė neabejoja, kad gandus mėgsta skleisti ne tik moterys, bet ir vyrai. Tad ši situacija aktuali tiek vyrų, tiek moterų kolektyvams.

„Tai – žmogaus pasirinkimo reikalas. Jeigu jam smagu apkalbėti kitą ir dėl to jis jaučia atsipalaidavimą, tegul apkalba.

Tačiau apkalbos turi neigiamą atspalvį, kuris atspindi šešėlinį gyvenimą. Žinoma, juntama, kai tas pats žmogus tau šypsosi, bet už akių apkalba. Tai kolektyve vėlgi kuria įtampą. Apkalbos – nepagarbos kitiems žmonėms išraiška.

Bet niekas neverčia dalyvauti apkalbose. Tad rinkitės: arba dalyvaujate, arba atsitraukiate. Ko gero, tuo metu, kai atsitrauksite, ir jus apkalbės. Bet apkalbos ir lieka apkalbomis, jos nėra veiksmai. Kai atsitrauksite, po kurio laiko nebeliks progų jus apkalbėti“, – tikino R. Bačiulytė.

Kuo darbe daugiau dalijamasi informacija, kuo daugiau yra aiškumo, tuo mažiau lieka vietos apkalboms ir įtampai.

Tačiau ar darbe verta turėti draugų? O gal geriau darbe nepuoselėti draugysčių, jeigu nori kolektyve išvengti gandų?

„Tai priklauso nuo darbinės aplinkos kultūros. Jeigu kolektyve yra įprasta leisti laisvalaikį su bendradarbiais, kaip Skandinavijos šalyse, tuomet nevenkite susibūrimų su kolegomis ir jų šeimomis po darbo.

Skandinavijoje įmonėse netgi skatinama leisti laisvalaikį kartu, nes toks bendravimas įneša aiškumo, atvirumo. Tačiau tai nereiškia, kad būtina sueiti su kuo nors į išskirtinį ryšį. Juk kolektyve paisoma ir hierarchinio pavaldumo, todėl vadovo šilti jausmai pavaldinei gali sukelti kolektyve intrigų, apkalbų, nepasitenkimo.

Tačiau darbe palaikyti geranoriškus ryšius, nekonkuruoti, nepavydėti – pozityvu“, – apibendrino R. Bačiulytė.

Ligita Valonytė
Šaltinis: lrytas.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.