Kodėl ir vaikui svarbu mokėti išsikelti tikslą?

0 (0)

Ar pastebėjote, kad vaikams dažnai labai greitai atsibosta tai, ko jie imasi? Ar būna taip, kad jie visai nieko nenori daryti arba nė nežino, ko norėtų? Kodėl vaikai, kurie buvo pilni entuziazmo kažko išmokti, ko nors imtis, labai greitai tampa pasyvūs ir praranda motyvaciją ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelius ar kitus užsiėmimus? Kodėl jie kartais tiesiog pasirenka „plaukti pasroviui“?

Vaikai dažnai neturi išsikėlę savo tikslų, nežino, ko siekia ir kodėl tai daro. Juk ir mes, kai nežinome, kur link eiti, greitai prarandame motyvaciją ir norą. Taip atsitinka ir vaikams!

Štai puiki ištrauka ir knygos Alisa stebuklų šalyje :

„ – Atsiprašau, gal pasakytumėte man, kur toliau eiti?
– O kur tu nori patekti? – paklausė katinas.
– Man nesvarbu… – atsakė Alisa.
– Tada nesvarbu, kuriuo keliu eiti, – tarė katinas.“

Šiuolaikinių galimybių pasaulyje vaikams nėra paprasta apsispręsti, kokiu keliu eiti, ko norėti, ko siekti. Norisi ir vieno, ir kito. Pasirinkimų daug, tačiau visko išbandyti neįmanoma. O kai sunku apsispręsti, labai greitai norisi į viską tiesiog numoti ranka. Ir tada vaikai labai dažnai sako: „man tas pats..“ , „man nesvarbu…“ ir t.t. Taip pamažu vaikas praranda ir pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis.

Būtent tikslų turėjimas ir jų siekimas sustiprina tikėjimą savimi. Tačiau vaikai neretai nesupranta, kodėl tai svarbu. Tikslą jie dažnai suvokia kaip kažką tolimą, ko sunku pasiekti ir nežino arba pamiršta, jog pasiektas norimas rezultatas varžybose, gautas geras kontrolinio darbo pažymys ir netgi smagiai suorganizuotas draugų vakarėlis – įgyvendintas tikslas. To nesuvokdami ir neišsikeldami mažų kasdienių tikslų, vaikai neišmoksta džiaugtis paprastais, nesudėtingais savo pasiekimais ir rezultatais, gali net ir prarasti motyvaciją vienai ar kitai veiklai.

Jei vaikas išsikelia sau tikslus, svarbu atkreipti dėmesį, ar teisingai jis tai daro. Neteisingai suformuluotas tikslas taip pat gali sukelti nusivylimą ir neigiamas emocijas, jei jis nebus pasiektas. Pavyzdžiui, vaikas išsikelia sau tikslą: „Noriu būti pirmūnas“. Tačiau tikslas turėtų būti realistiškas, išmatuojamas, labai aiškus ir konkretus. Todėl šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti ir, jei tikrai įmanoma to pasiekti, tikslą suskirstyti į mažesnius tikslus, suformuluoti aiškias ir konkrečias užduotis sau, ko sieksiu, iki kada to pasieksiu ir kaip sužinosiu, ar aš to pasiekiau.

Tačiau ir šito dar negana. Be to, kad vaikas žino, ko nori ir moka suformuluoti tikslą, svarbu gebėti išlaikyti motyvaciją, teisingai paskirstyti prioritetus ir susiplanuoti savo veiklą. Ir tik tada galima tikėtis, kad vaikas išmoks atsakomybės ir savarankiškumo.

Taigi tam, kad vaikas išmoktų tiesingai išsikelti tikslus, jų siektų ir imtų pasitikėti savimi, labai svarbu žinios, kaip teisingai tai padaryti, nuolatinis darbas su savimi ir įgūdžių ugdymas(is).

Mokėjimas išsikelti savo tiklus ir jų siekimas – labai svarbus įgūdis, kuris padeda vaikui suprasti ne tik, ką reikia daryti, bet ir kodėl. Išsikeldami tikslus ir jų siekdami vaikai auga kaip asmenybės ir atranda naujų galimybių.

Kviečiame Jūsų 10 – 14 metų vaikus į žaismingą praktinį keturių valandų tikslų siekimo seminarą „Vau, aš galiu!”. Daugiau apie jį skaitykite čia: laimivisi.lt