Kodėl stresą darbe lietuviai skandina alkoholyje? (video)
0 (0)

saugi-vieta

Savo darbu nepatenkinti net 29 proc. Lietuvos gyventojų, kurie dirba daugiau valandų nei vakariečiai, o uždirba gerokai mažiau. Iš visų ES šalių Lietuvos gyventojai labiausiai kenčia nuo streso darbe. Su tuo susiduria 51 % darbuotojų, o 4 iš 10 mano, kad stresas jų organizacijose nėra tinkamai valdomas. Dažnas pilietis stresą keliančias darbo sąlygas švelnina vartodamas alkoholį, kas didina priklausomybės tikimybę tris kartus daugiau, nei vartojant alkoholį kitais tikslais. Be to, esant stresui alkoholio vartojimas padidina neveiklumo darbe riziką net 8,6 karto, o tai ypač kenkia įmonių ir organizacijų efektyvumui ir veiklos rezultatams.

Apskritojo stalo diskusijos metu, BNS konferencijų salėje, darbdaviai, darbuotojai ir sprendimus priimančių institucijų atstovai dalinosi faktais ir nuomonėmis streso darbe ir alkoholio vartojimo temomis (2015-04-14).

Psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis mano, kad Lietuvos perspektyva yra socialinis kapitalas, kurio mes kol kas nevertiname ir švaistome į visas puses, keisdami į finansinį kapitalą. Panašiai elgiamės kaip indėnai, kurie kažkada pardavė Manheteno salą už 30 dolerių. Taip ir mes parduodame savo socialinį kapitalą, gal ne už 30 USD, bet panašiai. Tie kurie investuoja, o tai nėra didelės išlaidos, tie kurie galvoja, daro kažkokius žingsnius, jie nepralami, jiems atsiperka tie veiksmai.

Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktoriaus pavaduotoja, liūdnai konstatavo, jog Lietuvos gyventojai suvartoja vidutiniškai 15 litrų gryno alkoholio per metus ir užimą trečią vietą Europoje, daugiau išgeria tik Baltarusijos ir Moldovos gyventojai. Kalbant apie alkoholio prieinamumą, jis yra mažiausiai 4-5 didesnis lyginant su Skandinavijos šalių gyventojais.

Psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis pastebi, kad nesirūpinimas dvasine piliečių gerove, pagalba žmonėms įveikiant stresą nepaprastai daug kainuoja finansiškai, jau nekalbant apie tai, kad kiekviena prarasta gyvybė yra apskritai neatlygintinas nuostolis. Visiems gana gerai žinoma, kad per metus nusižudo apie 1000 žmonių. Kiek turėsime per 25 nepriklausomybės metus, irgi gana lengva paskaičiuoti. Žmogaus gyvybės kaina, sakysime Liuksemburgo gyventojo, apytikriai vertinama apie 5 mln. eurų, pasiremiant draudimo bendrovių, teismų ir kitomis praktikomis. Lietuvos – galėtų būti iki 1 milijono litų. Tai dabar sudauginkime šiuos skaičius. Ir ką mes matome? Dėl nepakankamo rūpinimosi dvasine visuomenės būsena, per nepriklausomybės laikotarpį prarastas vienų metų biudžetas. Vien tik dėl savižudybių, dar nekalbant apie kitus dalykus. Toliau pratęskime tą minti, pažiūrėkime kiek yra investuojama į tų problemų sprendimą? Matome neatitikimą. Tada žmonės bando spręsti tas problemas savarankiškai ir ne visada pačiais geriausiais būdais.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vaidotas Levickis apmaudavo, kad statybų sektoriuje yra nuolatinė gerų specialistų stoka, tad moralizuoti ar kažkaip kitaip kovoti su girtavimu darbo vietose darbdaviams yra gana sudėtinga.

EU-OSHA išleido nemokamą e. vadovą, kuriame patariama, kaip valdyti stresą ir psichosocialinę riziką darbe, daugiau apie tai rasite čia >>.
.
Visą diskusijos vaizdo įrašą rasite čia:
.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.