vairavimas

Inicijuojamas įstatymas „0 promilių visiems vairuotojams“ kelia daug diskusijų, nes alkoholio vartojimas – tai visuomenės reiškinys, kuris vieniems yra nepriimtinas, o kitiems tai normalus laisvalaikio ir poilsio užsiėmimas.

Kalbant apie alkoholį yra teigiama, kad kiekvienas gali laisvai pasirinkti – vartoti jį ar ne. Matyt, tokiam požiūriui nevertėtų prieštarauti, bet reikia ieškoti bendrų interesų ir tikslų. Alkoholis daugelyje pasaulio šalių kelia susirūpinimą dėl socialinių pasekmių, neigiamo poveikio į žmonių sveikatą, nusikalstamumą, ekonomiką. Ar įmanoma sukeliamas problemas įveikti, o jeigu taip, kokiu būdu?

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra aktyviausia inicijuodama įstatymų pataisas, bet visuomenė, išreikšdama pritarimą, taip pat gali tapti aktyvia, atsakomybės nevengiančia, turinčia didelę įtaką jėga. Juo labiau, kad ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šalims, kuriose mirtingumas keliuose dėl alkoholio vartojimo yra didelis, siūlo atsakomybę už šią situaciją pasidalinti bendruomenei ir valstybei.

Naujausiais 2015 metų pasaulinės ataskaitos apie saugumą keliuose duomenimis 58 proc. mirčių keliuose yra susiję su alkoholio vartojimu. Kasmet pasaulyje keliuose žūsta 1,25 milijono asmenų.

Šalys renkasi skirtingus sprendimus, kaip kontroliuoti esamą situaciją, bet yra duomenų, kad mažinant vairavimo išgėrus galimybę mažėja ir mirčių keliuose. Pavyzdžiui, JAV daugumoje valstijų asmenims iki 21 metų uždraudus vairuoti išgėrus, pastebėtas ryškus saugumo keliuose padidėjimas, manoma, kad šiuo būdu yra išsaugoma nuo 700 iki 1000 gyvybių kasmet.

Šiuo metu vairuotojams Lietuvoje leistinas alkoholio kiekis kraujyje – 0,4 promilės. 0,00 promilės reikalavimas taikomas motociklų, taksi automobilių, ketrurračių, komercinio transporto ir 2 metų stažo neturintiems vairuotojams.

Verta prisiminti, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y., veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą.

Nustatyta, kad esant 0,2 promilėms alkoholio kraujyje šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį.

Kai kraujyje randama 0,5 promilių alkoholio koncentracija – tampame labiau išsiblaškę, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.

Esant 0,8 promilėms alkoholio tampa sunku įvertinti pavojus, pablogėja savęs kontroliavimas , kiek susilpnėja atmintis, kinta gebėjimas priimti sprendimus, pablogėja matymas, kinta koordinacija, sulėtėja reakcijos greitis. Taip pat gali sutrikti dėmesio koncentracija, pablogėja įžvalgumas, sunkiau pastebimi kiti objektai, lėčiau suvokiami garsiniai signalai.

Ši informacija akivaizdžiai patvirtina, kad, vairuojant išgėrus, gali pakisti psichinės ir judėjimo funkcijos ir tai didina nelaimingų atsitikimų riziką. Yra nustatyta, kad alkoholis paveikia ne tik žmogų, bet ir kitus vairavimo saugumui būtinus aspektus: saugos diržų naudojimą, greičio pasirinkimą, šalmų dėvėjimą.

Nepaisant dabar egzistuojančių apribojimų nelaimingi atsitikimai keliuose dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio yra dažna jaunų ir pagyvenusių žmonių mirties priežastis ir Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, dėl visų neblaivių eismo dalyvių kaltės kasmet įvyksta daugiau nei 500 eismo įvykių, apie 300 iš jų – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Jų metu kasmet žūsta dešimtys, o sužeidžiama šimtai žmonių: 2014 m. dėl neblaivių asmenų kaltės žuvo 120 žmonių buvo sužeisti 937 žmonės .

Dėmesio sutelkimas į nelaimingus atsitikimus gali būti tas taškas, iš kurio ir išsirutulios visa sprendimų priėmimo ir pokyčių proceso sistema. Peržiūrėjus statistiką tampa akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problemos yra per daug plačios, kad su jomis susidorotų viena specializuota tarnyba. Teisėsaugos pareigūnai paprastai laikomi bausmės vykdymo atstovais ir yra pavojus, kad „0 promilių“ įstatymas dar labiau sustiprins šį supratimą.

Apsisprendus patiems nevairuoti apsvaigus ar sustabdžius kitą nuo šio žingsnio, galima sumažinti visų eisme dalyvaujančių riziką patekti į nelaimingus atsitikimus ir taip padėti keisti šiandieninę situaciją keliuose.

Asta Stakionienė,
Gydytoja psichiatrė, laikinai einanti Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pirmininko pareigas

loading...