Kodėl kai kurie vyrai merginų nekaltybę laiko didžiule vertybe?

7
meile
Foto: Anna DeLuna

Klausimas: Sveiki, pradėsiu nuo to, kad man šiuo metu yra 20 metų. Prieš keletą savaičių susipažinau su 17-mete mergina. Pažinties pradžioje panelė pasirodė labai miela, drovi, jautri, svajoklė, tiksliau sakant tikras gėrio įsikūnijimas. Atitiko visus mano idealios merginos bruožus (kurie, manau, yra smulkmena, pvz, tie patys pomėgiai, charakterio bruožai, užsiimama veikla ir t.t.). Neilgai trukus užmezgėm tvirtesnius ryšius, santykiai vystėsi gan dideliu greičiu, kitaip negu man asmeniškai įprasta (tikriausiai dėl to, jog pirmą kartą sutikau tokią, kokios visada ieškojau). Panelė, pasitikėdama manimi, išdavė savo paslaptį: prieš pusmetį ji atsidavė savo tuo metu buvusiam vaikinui, o šis ją iškart po to paliko…

Taigi, galbūt daugeliu pasirodys keista, tačiau labai vertinu merginų nekaltybę (nors pats jau nesu skaistus), visada užmezgęs tvirtesnius santykius, planuoju juos taip lyg jie būtų vieninteliai ir paskutiniai (pripažįstu, esu svajoklis). Sužinojęs šią jos paslaptį, nerandu sau vietos, vis galvoju apie tai, bandau įsivaizduoji situaciją, kaip viskas vyko, kodėl ji taip padarė, kodėl gyvenimas susiklostė taip, jog ji „atidavė“ save kitam, o ne man. Taip pat nuo to laiko jos labai trūksta, jaučiuosi vienišas, niekam nereikalingas bei nieko nesinori (tikriausiai reiktų paminėti, jog gyvenam dideliu atstumu vienas nuo kito, susitinkam tik savaitgaliais).

Kad būtų aiškiau suprasti mane (mano problemą), pamėginsiu paaiškinti, kodėl man taip svarbi panelės nekaltybė: Nekalta panelė – nepatyrusi panelė. Laikau save rūpestingu žmogumi, man romantiška, kai vaikinas saugo panelę, ja rūpinasi, o ši jį įsimylėjusi jam atsiduoda. Tikiu, jog pirmas kartas yra pats svarbiausias, kadangi tai nauja gyvenimo patirtis, tai perėjimas iš „mergaitės“ į „moterį“ ir būtent tuo momentu reikia didžiausio rūpesčio panelei.

Taip pat esu pavydus egoistas, norintis, kad panelė būtų tik mano ir niekieno daugiau, nesvarbu, jog viskas vyko praeityje. Ypač blogai jaučiuosi dėl to, jog žmogus, kuris dabar yra tik ,,kažkas“ ją ,,turėjo“, o žmogus (aš), kuris yra jai svarbus, jos ,,neturi“ (turiu omeny seksą). Taigi, kokios pagalbos aš noriu? Žinau, jog negalite patarti man, ką daryti šiuo atveju, tačiau tikiu, kad padėsite atrasti būdų pakeisti save, nes tokio savęs nemėgstu nei pats aš, nei panelė yra tokia, kurią galėčiau palikti dėl savo principų, kuriais gan dažnai vadovaujuosi. Pavydžiu žmonėms, kurie net neiškelia klausimo ar panelės nekaltybė jiems svarbu.

Pavydžiu ir tiems, kurie yra supratingi, vertinantys atvirumą, pasitikėjimą jais ir gali „atleisti“ merginai panelei už jos klaidas, už jos nesėkmes ir gyventi toliau, kurti kartu bendrą poros istoriją. Taip pat pavydžiu tiems, kurie pripažįsta, jog moterys irgi klysta, „nudega“ kaip ir vyrai, bei įžvelgia tą pačią „kaltę“. Tad klausimas paprastas: kaip pakeisti savo vertybes? Kaip įtikinti save, jog galiu būti jai pats svarbiausias žmogus gyvenime, jog galiu dar daug ko ją išmokyti, jog galiu prisidėti prie jos ,,perėjimo“ į ,,moters“ stadiją ir t.t.? Bei kodėl turiu tokį požiūrį, kurio negaliu pakeisti, nors jis veda mane iš proto? Augustas.

Komentaras: Sveikas, Augustai. Turint tokias nuostatas, kaip tavo, tikrai labai sunku gyventi: kaip ir protu supranti, kad jos yra neracionalios ir trukdo tau gyventi, bet jautiesi taip, kaip jautiesi ir gana.

Akivaizdu, kad tavo įsišaknijusios nuostatos nepasikeis, jei parašysiu, jog moters nekaltybės vertinimas yra grynai kultūrinis rudimentas (neturintis reikšmės palikimas), noras ją valdyti, o tau labiau turėtų rūpėti, kas vyksta tarp tavęs ir draugės čia ir dabar.

Pastebėjau, jog net ir pasikeitusio tavęs vaizdinyje, kurį aprašai savo laiške, yra mažai erdvės kitam žmogui, t.y. nelabai daug jame yra galimybių tavo merginai būti savimi, turėti savo gyvenimą ir savo praeitį, pačiai atrasti ir patirti gyvenimo pamokas ir iššūkius. Visgi labai geras ženklas, jog supranti, kad tavosios nuostatos tau labai trukdo megzti artimus santykius, ir tu norėtum pradėti jas keisti.

Nuostatos keičiasi tada, kai norime jas pakeisti ir turime tokiam pasikeitimui pamatą. Žinoma, mintis, kurios kyla, galima bandyti keisti kitomis, naujomis mintimis. Visgi tai labiau primintų  techninį darbą, panašiai kaip „iškaltum“ medžiagą, ruošdamasis egzaminui per dvi dienas. Visi žinome, kas nutinka po egzamino – po kurio laiko absoliučiai nieko neprisimename. Lygiai taip pat atsitiktų ir su tokiu nuostatų keitimu – iškilus sudėtingesnei situacijai, sužadinus tai, kas tavo viduje suformavo ankstesnes nuostatas, naujosios kaip mat išgaruotų, o senosios ir toliau tebevaldytų gyvenimą.

Taigi, tai, kas kelia tau sunkumus kurti savo santykius, turi gerokai gilesnes šaknis nei vien tavo požiūris. Manau, tau svarbu suprasti, jog tavo jausmai yra nesusiję su dabartimi, su šia konkrečia mergina.

Mamos meilė vaikui

Tavo laiške dominuojančios sąvokos – atiduoti visą save, visiškai atsiduoti – tai žodžiai, kuriais apibūdinama mamos meilė vaikui. Visą ją „turėti“, t.y. kūdikio teisėtas poreikis, kad tam tikrą laiką jo mama priklausytų jam. Vaikui labai svarbi patirtis – kažkam būti pačiam svarbiausiam ir vieninteliam, geriausiam ir nepakartojamam. Jam reikia žinoti, pajusti, kad mama visada bus šalia, kai jam jos reikės, besąlygiškai ir be jokių išlygų. Galų gale, kad ji priklauso tik jam vienam.

Kiekvienas vaikas, išgyvena tokį narcistinį periodą, ir yra egoistas, bet tik patenkinęs šį gyvybiškai svarbų poreikį, susiformuoja bazinis jo saugumo jausmas. Vėliau vaikas, turėdamas šią besąlyginės meilės ir atsidavimo jam patirtį, išauga iš savo egoizmo ir gali lygiai taip pat nuoširdžiai rūpintis kitu. Jis visiškai nenori valdyti to kito, o nori ir sugeba mylėti.

Beveik esu tikra, kad šios be galo reikšmingos patirties kiekvieno individo raidoje tu, deja, neturėjai. Greičiausiai nesijautei pats svarbiausias ir vienintelis savo mamai, nors išoriškai galėjo net atrodyti, jog yra būtent taip. Manau, kad būdamas mažas nejautei, kad ją tikrai „turi“ – ne fiziškai, o emociškai. Galbūt mamai buvo svarbesnė ji pati, ji buvo egocentriška, narcistiška. Tai rodo ne tik tavo egoistinis ir nebrandus požiūris į merginas, bet ir visi šie sunkūs jausmai, kurie užliejo tave sužinojus draugės paslaptį – atskirtumo, vienišumo bei nereikalingumo jausmai.

Jie giliai viduje visada tavyje tūnojo, tačiau tave ko gero guodė iliuzija, kad kažkada bus toks žmogus, kuris visa tai tau suteiks. Rašai, kad dabar tau nieko nesinori – reiškia jautiesi prislėgtas, labai nusivylęs. Taigi, žinia apie draugės „kaltumą“ iškėlė visą tavo vaikystės skausmą ir netektį – juk tam tikra prasme netekai to, ką privalėjai gauti būdamas mažas. Tiesą sakant, tau vis tiek kažkada teks susitaikyti su tuo, kad niekada viso to, apie ką svajoji, ir neturėsi. Toks įsisąmoninimas būna tikrai labai skausmingas.

Iš kitos pusės, tau greičiausiai trūko ir tėvo, galbūt jis buvo emociškai nutolęs, neprieinamas. Jei tau trūko tėvo, tai tavo mamai trūko vyro. Jei būtent taip ir buvo, gali būti, kad jautei mamos lūkestį, kad tu būsi tas, kuris ja pasirūpins, galbūt tau net teko būti pakaitiniu jos vyru, guodėju, atrama ir pan. Tai našta tikrai ne mažo berniuko pečiams. Neretai tokiais atvejais mamos santykis į sūnų yra (dalinai arba stipriai) seksualizuotas.

Nebūtinai tai yra seksualinė prievarta. Tai gali būti tiesiog dažni ir ilgi prisiglaudimai, miegojimas kartu iki paauglystės, mamos noras, kad sūnus ją paimtų už parankės, kai jie eina gatve, ar prašymas padovanoti jai gėlių. Tai daugiau pasąmonėsi signalai, užuominos, kurios iš pirmo žvilgsnio yra labai nekaltos, tačiau vaiko ir mamos santykis yra nuspalvintas erotiškai. Akivaizdu, kad tai yra vaiko išnaudojimas mamos nepatenkintiems poreikiams. Vaikui uždėta per sunki atsakomybė vėliau gali peraugti į atsakomybę būti tuo esminiu formuotoju, atrama merginos gyvenime.

Dabartinis tavo požiūris į merginas yra labai idealizuojantis (rašai, kad draugė yra „tikras gėrio įsikūnijimas“). Kai yra idealizacija, visada greta yra nuvertinimas, deidealizacija ar net demonizacija. Galbūt merginos, kurios turėjo daugiau seksualinių santykių, tau atrodo kekšės? Visgi net sutikęs ir pamilęs „nekaltą“ merginą, anksčiau ar vėliau atrasi, kas joje yra netobula, negražu, ar kad ji tau yra neatsidavusi šimtu procentų, kad tavo indėlis į vieną ar kitą jos gyvenimo sritį nėra pats svarbiausias. Tavo noras suvaidinti lemiamą vaidmenį moters raidoje, būti tuo esminiu formuotoju rodo, kad iš tikrųjų nesijauti stiprus ir reikšmingas, nejauti savo asmenybės svarbos ir ribų.

Taigi, Augustai, manau, tau svarbu įsisąmoninti ir išsigydyti savo traumas, kurios ir buvo lemiamas faktorius tokioms tavo nuostatoms susiformuoti ir tarpti, bei pradėti kurti kitus pamatus naujam požiūriui į santykius. Tai tikrai ilgas, sudėtingas ir skausmingas procesas. Visgi tik tokiu būdu galima sukurti brandžius ryšius su mylima mergina. Sėkmės.

Psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė / 15min.lt
psichoterapeutas.com | porosterapija.lt

Dalintis:

7 COMMENTS

  1. Šis vaikinas nieko nerašo apie savo tėvus,įdomu ką pasakytų psichologė, jei vaikinas buvo užaugintas piknavertėj šeimoje,ir gavęs meilės pakankamai,tačiau dabar susiduriantis su tomis pačiomis problemomis ir požiūriu.???

  2. Pritariu komentatoriui. Mano nuomone, psichologė nekompetetinga arba nemokamai neatsakinėjanti į rimtus klausimas.
    Šis vaikinas tiesiog turi vertybes, kurios yra gerbtinos ir labai sveikintina, kad jis sutiko tokią pačią merginą, o jos padaryti veiksmai tai jau galėtų būti praeitis.
    Manau tokie žmonės kaip Augustas užauga pilnatvę patiriančioje šeimoje, kurioje netrūksta emocinės šilumos ar dėmesio. Apie tai ir rašo psichologija. Miela psichologe, panagrinėkite ne tik vaikų raidą, tačiau ir raidą, sekančią po to.
    Šio vaikino laiškas apie tai ir byloja.Sėkmės, Augustai!

    • citata is Augusto laisko: “Taigi, galbūt daugeliu pasirodys keista, tačiau labai vertinu merginų nekaltybę (nors pats jau nesu skaistus), visada užmezgęs tvirtesnius santykius, planuoju juos taip lyg jie būtų vieninteliai ir paskutiniai (pripažįstu, esu svajoklis).”
      kurioje vietoje jus matote vaikino vertybes? matau tik jo “ego” – tai noras buti pirmam santykiuose, buti nugaletoju, uzkariautoju, buti pirmu mokytoju, baime buti antru.
      kai idealizuojama tik merginu nekaltybe, ir nematoma kitu vertybiu, tai “atemus” is jos ta nekaltybe, dazniausiai idealizavimas pasibaigia ir tokie “Augustai” palieka iskaudinas merginas. paliktos jaunos merginos (daznai nepilnametes) daugeli atveju patiria gilias vidines emocines traumas, kurios itakoja tolimesniam jos emociniam, lytiniam vystymuisi.
      linkiu Augustui ismokti neidealizuoti, o nuosirdziai pamilti mergina, tuomet jos skaistumas jam mazai rupes, o rupes, kad mylima mergina yra ne su kitu, o butent su juo.
      ilgainiui gyvenime suvokiame, kad svarbiau ne tas, kas buvo pirmasis, o tas, kuris yra paskutinis musu gyvenime.
      tikroji pergale – reiskia tureti mylima zmogu, o ne prarasti.
      pagarbai.

  3. Na va “ryškiai” matosi, kad psichologija nebuvo tas dalykas, kuria domėjosi komentatoriai.
    Nebūtina kažką pasakyti ar parašyti konkrečiai, kad būtų galima spręsti kas įtakoja vienokį, ar kitokį asmens požiūrį ar veiksmą. Tai ir yra psichologo “aukštasis pilotažas” suprasti ir perprasti asmenį tarp eilučių.
    Ir kas svarbiausia – idealių šeimų NEBŪNA. Na tai tiesiog neįmanoma, nes kas vienam idealu – kitam ne. Ir neteigė psichologė, kad šeima nebuvo pilnavertiška – ji tiesiog iškėlė hipotezę, kad gal kažko trūko iš emocinės pusės. O beje, dažniausiai žmonės suvokia, kad ideali šeima, tai kai tėvai pilnai aprūpina financiškai savo vaikus – o tokie tėvai daug dirba ir tokiose šeimose dažniausiai vaikai patiria tėviškų jausmų stygių, deja.
    Na ir mano požiūriu visos psichologės iškeltos hipotezės labai taiklios.

  4. Vaikine, i save pasiziurek, pats “kaltas”, kodel nebuni su ta mergina, su kuria i lova ikritai??? Juk dabar ji per tave neteko savo “vertybes” – nekaltumo, tai kas dabar i ja ziures??? Ar cia jos kalte? Moterys visada uz viska atsakingos: kad ne su tuo nekaltybe prarado, kad netikusiam vyrui vaiku prigimde, kad issikyre, kad vyras smurtauja, etc, ar ne?… O vyrai, tokie kaip tu, tesugeba tik reikalavimus kelti, nepastebedami savo kompleksu ir neatsakingumo.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here