knygos

Kiekvienas žmogus – labai sudėtingas padaras, tad savigalbos knygos negali būti tokios kompleksiškos, kad padėtų visiems, sako psichologas Antanas Kairys. Anot jo, tokios knygos padės tik daliai žmonių, o bet kuris psichologas pasakytų, kad tokia literatūra nutolusi nuo šiuolaikinio mokslo ir turi tik placebo efektą.

– Ką suvokiame kaip savigalbos literatūrą? Ar galima ją vadinti populiariąja literatūra?

– Sakyčiau, kad tai gana panašūs dalykai. Savigalbos knygose dažniausiai yra patarimų, pratimų ir kitokių dalykų, turinčių padėti žmogui geriau gyventi, jaustis ir pan. Kai kalbame apie populiariąją psichologiją, tai gali apimti ir pažintines knygas. Tokios knygos nesiūlo patarimų ar gyvenimo meno pamokų, bet yra parašytos lengvu stiliumi, jose suprantamai kalbama apie psichologiją.

– Ar tokios knygos gali padėti?

– Esu skeptiškas, o pagrindinė to priežastis – žmogus labai sudėtingas padaras. Bet koks elgesys visuomet turi milijoną priežasčių, retai būna nulemtas tik vienos. Taigi, kalbant apie tam tikrus pratimus ar patarimus, jie bus veiksmingi tik daliai atvejų. Viena dažnų savigalbos knygų temų – tikslų siekimas, arba – kaip būti efektyvesniam. Iš tikrųjų gali būti ne viena vidinė priežastis, dėl kurios žmogui nesiseka siekti tikslų.

Tai ir motyvacija, ir nuotaika, asmeniniai dalykai, įvairūs situaciniai veiksniai ir t. t. Savigalba negali būti tokia kompleksiška, kad tiktų visiems ir atsižvelgtų į visus įmanomus atvejus. Todėl autoriai dažnai bando apsiriboti keliais paprastais ir veiksmingais, tiksliau – neva veiksmingais – patarimais. Geriausiu atveju, jie veiksmingi tik kai kuriems žmonėms. Dar viena didelė savigalbos knygų bėda – jų autoriai sako, jog knygos padės visiems, kad šie pratimai, patarimai ar mokymai yra universalūs ir visad bus veiksmingi. Taip būti negali.

– Ar galima sakyti, kad tokios knygos kartais, kai kuriems žmonėms, veikia kaip placebas?

– Tikrai taip. Juk vien jausmas, kad kažką darai dėl savęs yra neblogas.

– Ar yra kriterijų, kuriais vadovaujantis pavyktų išsirinkti knygą, tinkančią būtent tau, o ne kitiems?

– Tai sunkus uždavinys – lyg rekomenduoti, kaip išsirinkti gerą grožinę knygą. Yra keli šimtai ar tūkstantis knygų, o tu galvoji, ką rinktis – tą žalią ar tą, ant kurios parašyta „bestseleris“. Kai kurios savigalbos knygos neblogos, jos tokios todėl, kad parašytos profesionalų, paremtos moksliniais tyrimais, psichologiniais faktas ir teorijomis. Esu skaitęs tikrai neblogų knygų, iš kurių vieną ar kitą patarimą galėčiau rekomenduoti ir kitiems.

Tačiau greičiausiai rekomenduočiau ne visą knygą. Pagrindinis kriterijus, į kurį verta atsižvelgti, yra tai, ar knyga nežada išspręsti visų gyvenimo problemų, ar nesako, kad tinka absoliučiai visiems. Taip pat – ar nėra dalykų, akivaizdžiai nutolusių nuo klasikinio mokslo.

Neneigiu, kad gali būti įdomių praktikų ar kažkokių netradicinių būdų, bet knygos, siūlančios ezoterinius, astralinio kūno tobulinimo ar angelų terapijos metodus nėra paremtos šiuolaikiniu mokslu. Bet kuris psichologas pasakytų, kad jų efektyvumas, geriausiu atveju, yra nežinomas arba –tik placebas.

– Tad, renkantis tokią knygą, reikia prašyti specialisto rekomendacijų?

– Sakyčiau, kad tam reikia psichologinio raštingumo, minimalaus supratimo, kas yra psichologija, kas yra šiuolaikinis mokslas. Vienas kokybės kriterijų gali būti tai, kad knygos autorius – profesionalus psichologas, o tai galima lengvai išsiaiškinti internete.

– Ar gali užtekti knygos, norint išbristi iš bėdos?

– Priklauso nuo to, kokia bėda, koks tai žmogus, kokia knyga. Psichologija retai kada turi universalius atsakymus. Kai kuriems žmonėms gali būti labai veiksminga viena ar kita knyga. Net ir grožinės literatūros knyga gali būti veiksminga kaip, pavyzdžiui, įkvėpimo šaltinis. Kaip supratimas, kad jei žmonės rašo apie tai knygas, aš ne vienas su tuo susiduriu. Kartais, kad žmogui pagerėtų, užtenka vien to.

Taip ir su savigalbos knygomis – kai kurios gali būti veiksmingos kai kuriems žmonėms. Tačiau kitiems ji gali suteikti iliuziją, kad viskas eina į gera, nors taip nėra. Jei tai rimta problema, kažin ar jai išspręsti užteks vien knygos.

– Ar savigalbos knyga gali tapti bestseleriu?

– Taip, gali. Jei aprašyta populiari tema, yra suteikiama lengvų patarimų, kaip pagerinti nuotaiką arba kaip suvaldyti stresą. Pavyzdžiui, streso valdymo pratimai gali būti gan universalūs. Žinoma, bus žmonių, kuriems tai neveiks, tačiau, bet kokiu atveju, bent jau nepakenks.

Taip yra ir su populiariąja psichologija grįstais pratimais gerovei pakelti ar nuotaikai pagerinti – didžiajai daliai žmonių jie gana efektyvūs. Žmonėms, susiduriantiems su rimtais nuotaikų sutrikimais jie tikriausiai bus neveiksmingi, bet nepakenks. Tokios knygos gali būti populiarios ir perkamos.

– Ką patartumėte žmogui, kuris skaitė savigalbos knygą, bet ja nusivylė?

– Žmogui, kuris jaučia vieną ar kitą sunkumą, kuriam sunku susitvarkyti su problemomis, visuomet rekomenduočiau galvoti apie kreipimąsi į specialistą – psichologą. Jei tai rimtesnė problema, geriau konsultuotis su specialistu.

Jei žmogus perskaitė vieną knygą, norėdamas pasimokyti, kaip valdyti stresą, ir ji jam nepatiko, nepadėjo, tai tokius atveju galima paieškoti kitos knygos. Tačiau jei ši problema rimta ir stresas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui – knygos neužteks.

Juta Liutkevičiūtė, „Ką man skaityti?“ | LRT.lt