Kodėl komandos lyderiui toks svarbus savęs pažinimas?

0

lyderis

Savęs pažinimas yra vienas iš emocinio intelekto gebėjimų, svarbus kiekvienam efektyviai veikiančios komandos nariui ir ypač komandos vadovui, lyderiui, kuris prisiima atsakomybę už padarytus sprendimus ir veda visus į priekį, numatytų tikslų link. Kai kalbame apie lyderius, dažniau kyla teigiamas ir sektinas, charizmatiškos asmenybės vaizdinys. Tačiau tokie žmonės savyje gali būti prikaupę ir ne tokių pozityvių charakteristikų rinkinį, galintį sukelti pačių įvairiausių pasekmių, pradedant asmeninėmis nesėkmėmis ir baigiant visos komandos žlugimu. Tai gali būti nekontroliuojamos emocijos, pervargimas, agresija, nevaldomas pyktis, nuožmi tarpusavio konkurencija, aklas užsispyrimas, tikėjimas tik savu teisumu…

Dažnai lankantis organizacijose tenka išgirsti skundus reikliais, kantrybės neturinčiais ir nenorinčiais klausyti kitų nuomonės, nelinkusiais bendradarbiauti, nepripažįstančiais savų klaidų vadovais… Sakysite, jog pavaldinių toks darbas – skųstis, ir tame taip pat yra dalis tiesos, kaip ir pačiuose skunduose, kuriuos visgi verta išgirsti… Labai dažnai vadovai yra įsitikinę, jog jie tik imasi priemonių, būtinų norint priversti kitus dirbti efektyviai. Verta tiesiog sustoti ir paklausti savęs, – o kas išties man padeda ir kas trukdo siekti užsibrėžtų tikslų? Kodėl esu toks įsitempęs, piktas? Ar moku tinkamai ilsėtis? Kodėl tam tikri įvykiai sukelia neadekvačias mano reakcijas? Kiek tai turi įtakos mano, kaip vadovo, veiklos efektyvumui? Kokį poveikį mano neigiamos emocijos turi visos komandos darbui?

Kaip ugdyti lyderio savybes?

Pirmiausia, labai svarbu išgirsti ir ugdyti dėmesingumą savo vidiniam dialogui. Pastebėkite, kokiais žodžiais kalbate su savimi, kritikuojate save, vertinate. Labai dažnai ambicingi lyderiai yra itin kritiški ir reiklūs sau, ypač nesėkmės atveju. Su draugais įprastai kalbamės pirmiausia pagarbiai, net tada, kai turime pasakyti, kad mūsų nuomone kitas yra neteisus. Vienok, draugiškumas sau labai greitai išgaruoja, kai mums kažkas nepasiseka, kai viskas vyksta ne taip, kaip norėtųsi. Mūsų smegenys yra linkusios reaguoti ir tikėti tuo, ką nuolat girdi. Tad nuolat sau kartojant, kad kažko nesugebu, ilgainiui tikrai tuo patys patikime. Tuomet savivertė menksta, blogėja nuotaika, apima nerimas, nesaugumo jausmas ir depresija. Todėl būtina fiksuoti tokius vidinius pasisakymus ir keisti juos pozityviais žodžiais, skirtais sau apibūdinti. Dažnai tiesiog nuolat pozityviai kalbantis su savimi smegenyse įvyksta pokyčiai, keičiasi įsitikinimai, padidėja psichologinis lankstumas, o tuo pačiu savo paties efektyvumas.

Kitas labai svarbus dalykas vadovui – fiksuoti, kur jis yra nuklydęs savo mintimis, ir fokusuoti save į dabarties momentą. Paprastai mes visi esame linkę kapstytis praeities įvykiuose (kas ką pasakė, kas ką padarė, kas būtų jeigu būtų, kaip jaučiausi tada) ar mintimis klaidžioti po ateities vaizdinius, bet išties naudinga savybė yra išmokti būti dabarties momente, – tai sumažina nerimą ir gerina savijautą. Net vertinant nesėkmes, jei savo gyvenimą įsivaizduotumėme kaip tiesę, tai užfiksavę dabartinį tašką, kuriame esame, ilgalaikėje perspektyvoje ta nesėkmė jau nebeatrodo tokia didelė. Aišku, puiku atsidurti ateityje, jei tai yra planavimas, pvz., turite tikslą ir dėliojate kaip, kokiomis priemonėmis jo sieksite. Arba permąstyti praeities įvykius, jei tai daroma įvertinant, kokios klaidos buvo padarytos, ir ką dabar daryti kitaip. Vienok, labai svarbu neužstrigti begalinėje analizėje ir vėlgi savęs paklausti, ar šios mintys apie praeitį ar ateitį duoda man kažkokios realios naudos?

Efektyvumas ir vadyba

Svarbu būti efektyviam dabartiniu momentu, t.y. daryti pačius efektyviausius sprendimus esamoje situacijoje ir priimti realybę. Tačiau tai nėra lengva bet kam, o ypač labai sunku vadovams, kurie savyje turi tą kovingumo dvasią, ir situacijos priėmimas jiems tolygus pralaimėjimui. Dažnai mes išeikvojame labai daug energijos norui, kad situacija būtų kitokia, ir visoms iš to kylančioms emocijoms – pykčiui, nusivylimui, nepasitenkinimui ir pan. Kuo ramiau įvertinsite situaciją tokią, kokia ji yra šią akimirką, – tuo bus lengviau imtis veiksmų jai pakeisti.

Dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti, kaip vieną iš svarbiausių vadovų darbe – tai sugebėjimas reguliuoti kylančias emocijas. Labai dažnai, konsultuojant vadovus, yra užduodamas būtent toks klausimas – kaip suvaldyti neigiamas emocijas? Išties, esant tokiam aukštam atsakomybės lygiui, didžiuliam tempui, stresinėms ir įtemptoms situacijoms, kai sprendimus reikia priimti greitai, bei esant nuolatiniams besikeičiančios informacijos srautams, kuriuos reikia suvaldyti, šis klausimas tampa itin aktualus.

Pirmiausia, ką vėl gi reikia atlikti vadovams – tai stebėti save ir analizuoti, kokiose situacijose, kaip kyla vienokios ar kitokios neigiamos reakcijos į tam tikrus įvykius. Ir į visas emocijas reikia žiūrėti kaip į tam tikrą informaciją. Pavyzdžiui – baimė. Tai yra signalas, kad galbūt aš esu pavojuje, bet tai nėra faktas ir nebūtinai tiesa. Tarkim, esant situacijai, kai reikia kalbėti viešai, mes tikrai galime jausti baimę, bet sau tai įvardinus ir suvokus, kad realus pavojus mums tikrai negresia, emocija savaime atslūgsta. Arba pyktis. Dažnai ši emocija kyla, kai mes manome, jog su mumis elgiamasi neteisingai. Bet nebūtinai tai yra faktas. Galbūt tiesiog kito žmogaus situacijos matymas labai skiriasi nuo mūsų, ir kilęs tarpusavio nesusipratimas visai nereiškia blogų ketinimų.

Asmeninės vertybės

Dar viena lyderio savęs pažinimo sritis yra asmeninių vertybių identifikavimas. Kiekvienas jo sprendimas ir pasirinkimas gali sulaukti tiek kritikos, tiek palaikymo ir pripažinimo. Tačiau svarbiausia, ar kiekviename žingsnyje vadovaujamasi savo vertybėmis, nes tik taip jaučiama prasmė, net ir tada, kai yra išties labai sunku. Atsakykite sau, kokios savybės yra svarbios vadovaujant kolektyvui, kokius santykius norima puoselėti, kokius asmeninius įgūdžius ir žinias svarbu lavinti savame darbe?

Taigi, net patiems stipriausiems ir puikiomis lyderio savybėmis apdovanotiems vadovams labai svarbus savęs pažinimo procesas, padedantis susigaudyti vykstančiuose psichologiniuose procesuose, geriau įveikti kylančią įtampą, išsaugoti savitvardą stresinėse situacijose, motyvuoti save, reguliuoti kylančias emocijas ir tuo pačiu ugdyti psichologinį lankstumą.

Jeigu patiko – pasidalink!
Inga Vaidelauskienė | pimc.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here