984 – tiek vyrų per devynis šių metų mėnesius kreipėsi į policiją dėl artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Tačiau panašu, kad tai – tik lašas jūroje, nes išsamios vyrų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, statistikos nėra. „Vyrui kreiptis dėl patiriamo smurto vis dar labai nepatogu“, – sako Vyrų krizių centro vadovė psichologė Oksana Liutkevičienė.

Šiuo metu O. Liutkevičienės vadovaujamas Vyrų krizių centras padeda 41 smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam vyrui. Pagalbos kreipėsi itin skirtingi asmenys. Kaip pasakojo pašnekovė, vos keletas iš besikreipusių vyrų yra iš socialinės rizikos aplinkos. Daugelis iš šiuo metu pagalbos besikreipusių vyrų yra iš, vadinamosios, tvarkingos aplinkos – turintys aukštąjį išsilavinimą, darbus. Kaip pasakojo O. Liutkevičienė, vienas jų yra net docentas.

„Kai kurie žmonės ateina pasikalbėti, kad moteris smurtauja psichologiškai, emociškai, didina socialinę atskirtį neleisdama bendrauti su kokiais nors žmonėmis, užsiimti kažkokiomis veiklomis, užsiimti įprasta laisvalaikio veikla“, – pasakojo pašnekovė.

Kreiptis pagalbos – nevyriška

Kaip pasakoja Vyrų krizių centro direktorė, vyrai gali patirti kone penkių skirtingų rūšių smurtą artimoje aplinkoje. Anot O. Liutkevičienės, prieš vyrus gali būti taikomas fizinis, psichologinis, socialinis, emocinis ar ekonominis smurtas. Tuo metu, pasak pašnekovės, vyrai, nors taip pat gali taikyti minėtas smurto formas, dažniausiai prieš moteris taiko fizinį arba fizinį-seksualinį smurtą.

„Statistikos, kiek vyrų iš viso patiria smurtą, nėra. Aišku tik kiek iškelta baudžiamųjų bylų, tai tokia ir yra ta statistika. Bet tai yra tik itin rimti atvejai, kai iškeltos baudžiamosios bylos, vykdomi ikiteisminiai tyrimai. O vyrai, kurie patiria smurtą kasdieniame gyvenime, neina pas pareigūnus to aptarti, o eina pas psichologus“, – kalbėjo O. Liutkevičienė.

Pasak specialistės, visuomenėje vis dar galioja požiūris, kad vyrai turi būti tvirti, o skųstis, ypač dėl to, kad prieš juos smurtauja moteris, nevyriška. Kaip kalbėjo Vyrų krizių centro direktorė, vis dar gajus stereotipiškas mąstymas, kad vyrai turi būti tvirti, kieti, negali būti pažeidžiami, tačiau kartu turi būti švelnūs ir mieli.

„Nesikeičia ir auklėjimo metodai. Kaip ir prieš šimtmetį aiškiname, kad vyrai neverkia, kad jie turi būti kieti, negali būti pažeidžiami, bet turi būti ir švelnūs, mieli kaip kokie kačiukai. Tokie dvigubi standartai taikomi vyrams juos tikrai žudo“, – sakė pašnekovė.

Nors Lietuvoje, kaip teigė O. Liutkevičienė, smurtą artimoje aplinkoje patiriančių vyrų statistikos nėra, šiokį tokį paveikslą gali nupiešti kitų valstybių pavyzdžiai. Štai BBC praneša, kad per 2017 metus apie 150 tūkst. vyrų Anglijoje ir Velse pranešė tapę smurto artimoje aplinkoje aukomis. Tačiau manoma, kad smurtą artimoje aplinkoje patiriančių vyrų skaičius gali būti kur kas didesnis, nes dauguma jų pasirenka neieškoti pagalbos ir nepranešti apie patiriamą smurtą. Skaičiuojama, kad smurtą artimoje aplinkoje patiria vienas iš šešių Jungtinės Karalystės vyrų, tačiau tik vienas iš dvidešimties kreipiasi pagalbos.

Finansavimo nesulaukia?

Kaip kalbėjo Vyrų krizių centro vadovė, svarbu suprasti, kad smurtas yra visos visuomenės rūpestis ir nereikėtų išskirti ar jį patiria vyrai, ar moterys. Problema iškyla tuomet, kai kuri nors iš socialinių grupių, patiriančių smurtą, nesulaukia savalaikės pagalbos. O jos, anot O. Liutkevičienės, šiuo metu labiausiai trūksta vyrams.

„Vyrų krizių centrus arba Vyrų pagalbos centrus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, kai tuo metu pagalbos moterims socialinė aplinka yra išvystyta šiandien maksimaliai“, – kalbėjo pašnekovė.

Be to, O. Liutkevičienė dvigubus standartus įžvelgia ir kitoje srityje. Kaip sakė Vyrų krizių centro vadovė, artėja akcijos „16 dienų prieš smurtą“ startas, tačiau jau dabar aišku, kad vyrams padedančios organizacijos finansavimo nesulauks.

„Vyrų krizių centras teikė paraišką, tačiau negavome nė vieno euro, o moterų organizacijos jau keliasdešimtą kartą vykdys šią gražią akciją. Mes irgi norėjome sutelkti gražią vyrišką auditoriją, skaityti pranešimus, rašyti pranešimus spaudai, paskelbti per televiziją, kad yra daug vyrų, kurie nenori smurtauti, bet negauna savalaikės pagalbos.

Tada jie užsisklendžia savyje, kai kurie pradeda vartoti alkoholį ir mes tokį vyrą nurašome kaip nuvarytą arklį. Vyrai šioje srityje yra nepaprastai diskriminuojami“, – sakė O. Liutkevičienė.

Programos skirtos abiem visuomenės grupėms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo, kad šiuo metu yra vykdomos dvi programos, skirtos padėti mažinti smurtą artimoje aplinkoje: Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programa ir jos 2017-2020 metų veiksmų planas bei Specializuotos pagalbos centrų programa.

„Abi šios programos skirtos užkirsti kelią tiek smurtui prieš moteris, tiek smurtui prieš vyrus. Taip yra todėl, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gina nuo smurto artimoje aplinkoje ir moteris, ir vyrus, kitaip tariant, jis yra neutralus lyčiai“, – komentavo SADM atstovai.

Jų teigimu, šių programų įgyvendinimui šiais metais numatyta 154 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų ir 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Taip pat 750 tūkst. eurų šiemet numatyta specializuotos pagalbos centrų programai įgyvendinti.

Kaip teigė SADM atstovai, numatytos priemonės finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, projektus. Tam numatyta skirti 80 tūkst. eurų.

„Svarbu pastebėti, kad su asmenimis, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, taikydami smurtinio elgesio keitimo programas, taip pat dirba Kalėjimų departamentas. Tokių priemonių įgyvendinimas taip pat prisideda prie smurto artimoje aplinkoje prevencijos, nes mažina smurto pasikartojimo riziką“, – komentavo SADM atstovai.

Tiesa, paklausti, kokia yra vyrų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje statistika, ministerijos atstovai pirmiausia paminėjo, kad nuo smurto dažniau kenčia moterys, nors ne to buvo klausta.

Į klausimą kokia, ministerijos žiniomis, yra vyrų, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje statistika, SADM atstovai pirmiausia atsakė: „Žinoma, svarbu pastebėti, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniau nukenčia moterys. Policijos departamento duomenimis, 82 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų sudarė moterys.“

Tačiau būtina paminėti, kad SADM pateikė ir pagalbos specializuotuose centruose sulaukusių asmenų skaičius. Ministerijos duomenimis, 2017 metais specializuotos pagalbos centruose pagalba iš viso buvo suteikta 11,6 tūkst. asmenų. Iš jų – 9,3 tūkst. moterų, 1,6 tūkst. vyrų ir daugiau nei 600 vaikų. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems suteikta pagalba, buvo 507 neįgalieji.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas komentavo, kad smurtas artimoje aplinkoje, kaip problema, turi latentinį aspektą: žmonės dėl įvairių priežasčių nenori, bijo, nedrįsta kreiptis į teisėsaugą ar tiesiog ja nepasitiki.

„Jei gyventume tokioje visuomenėje, kurioje visi patiriantys smurtą kreiptųsi pagalbos, tai didėtų tiek besikreipiančiųjų vyrų, tiek moterų statistika“, – teigė D. Paulauskas, pridurdamas, kad tikėtina, jog nukentėjusiųjų proporcija išliktų panaši.

Paklaustas, ar smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vyrai turi galimybę gauti savalaikę pagalbą, D. Palauskas atsakė, kad tarnyba neatliko ir nematė tyrimų, kurie analizuotų pagalvos nuo smurto prieinamumą vyrams, todėl sudėtinga daryti apibendrinimus.

„Pagal Socialinių paslaugų įstatymą, socialinės pagalbos teikimą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems piliečiams (tiek vyrams, tiek moterims) užtikrina savivaldybės. Geriausia būtų teirautis konkrečios savivaldybės, kiek jos yra pasirengusios suteikti socialinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems vyrams“, – komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Modesta Gaučaitė | LRT.lt
Iliustracija: Andrea Bertozzini / Unsplash

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!